Šįmet pirmąkart Lietuvoje atliktas išsamus arbatos vartotojų tyrimas parodė, kad arbatą mėgstame taip pat kaip ir kavą, ir išgeriame jos panašiai. Daugiausia išgeriama juodosios arbatos, taip pat Lietuvoje populiari žalioji, ypač lyginant su kitomis Europos šalimis.
Tyrimas taip pat parodė, kad didelė gyventojų dalis arbatą renkasi pagal kainą. Kur kas mažiau svarbi apklaustiesiems pasirodė arbatos kilmės šalis, nors ši dėl savo klimato, dirvožemio ir tradicinių gamybos metodų dažnai lemia skonines arbatos, ypač nearomatizuotos, savybes. Deja, pasak „Skonio ir kvapo“ arbatos eksperto Andriaus Žilinsko, nustebino tyrimo atskleista žinia, jog didžioji lietuvių dalis arbatą saldina: „Nors arbata dažnai laikoma sveikatingu gėrimu, papildomas cukrus šiam gėrimui prideda bereikalingų, jokios vertės neturinčių kalorijų.“
A. Žilinskas atkreipia dėmesį, kad šįmet lietuviai kaip niekad aktyviai domėjosi naujais, įdomesniais arbatos paruošimo būdais. Ypač išpopuliarėjo mačios ir kitų arbatų kapučinai, prie arbatos derantys saldumynai, o kartais arbatos puodeliu net keičiama vyno taurė.
Stipri, pabusti skatinanti mačia vis dažniau keičia kavą – ją renkasi paisantys sveikos mitybos taisyklių. Geriant tokią arbatą, kartu išgeriami ir į miltelius sutrinti arbatos lapeliai, kuriuose ypač gausu antioksidantų. Be to, populiarėjant nealkoholiniams gėrimams, arbata tampa ir patrauklia alternatyva vakarėlių metu. Madinga naudoti arbatą ir kaip prieskonį konditerijoje ar ruošiant kitus patiekalus – tai pas mus atkeliavo iš Japonijos.
Pasak eksperto, idėjų eksperimentams su arbatžolėmis lietuviams netrūksta: arbatos lapelius jie deda į sausainių tešlą ar kepdami tortus, pasitelkia skirtingiems mėsos marinatams, gardina jais salotas.
Statistinis lietuvis per metus išgeria apie 35 litrus arbatos. Statistinis vokietis arbatos išgeria 28 litrus, lenkas – 100 litrų, britas – net 200 litrų arbatos per metus.
