Išgirdę šefo Martyn Meid vardą mažiau kulinarijos pasauliu besidomintys žmonės nesuprastų, kad tai – lietuvis, savo vardą pavertęs užsienyje atpažįstamu prekės ženklu. Tiesą pasakius, M. Meid yra puikus pavyzdys, kaip pasaulyje žinomi lietuviai yra mažai žinomi Lietuvoje. Visgi nuo šiol įsidėmėkite šį vardą, nes po daugiau nei 10 metų Londone M. Meid grįžta atgal į Lietuvą ir imasi to, ką daugelis pavadintų beprotybe – atidaro savo restoraną Palangoje. Jau birželio antroje pusėje istorinėje Tiškevičių viloje duris atvers „Vila Komoda“: butikinis viešbutis ir restoranas.
Apie naują šeimos verslą kalbamės su M. Meid ir jo žmona Karolina.
Valerijos Stonytės nuotr.
Londone buvote įkūrę restoraną „INK“. Turėjote planų naujam restoranui. O dabar, sakyčiau, toks, švelniai tariant, netikėtas posūkis – grįžote į Lietuvą ir net ne Vilniuje, o Palangoje atidarote restoraną.
Tai bus ne tik restoranas, bet ir atskira baro salelė, butikinis viešbutis, viršuje – terasa, vadinamasis šampano stogas, apačioje – dar viena terasa. Taip pat planuojame įrengti privatų parką, atskirą erdvę pobūviams, numatyta vieta ir restorano daržui. Pati vieta nėra didelė, bet tai mums labai patinka, nes norime sukurti tikrus šeimos namus.
Kodėl Palanga? Mes patys esame kilę iš pajūrio, čia gyvena mūsų šeima. Planus Londone pakeitė ši vila. Norėdami padėti šeimai, sukūrėme viziją, ką būtų galima su ja nuveikti. Tada nieko daugiau nebeliko, kaip tą viziją įgyvendinti (juokiasi).
Asmeninio albumo nuotr.
Grįžus čia iš Londono nebuvo kultūrinio šoko?
Kol kas dar nieko nesuprantame, nes yra labai daug darbo, nėra kada liūdėti. Miegame po kelias valandas. Karolina irgi maksimalistė, todėl einame „iki dugno“.
Iš Londono įkvėpėme grįžti net savo artimiausius draugus (juokiasi). Neįtikėtina, kiek Lietuvoje yra įdomių darbų, kuriuos galime nuveikti.
Asmeninio albumo nuotr.
Ar lengva rasti aptarnaujantį personalą, kuris atitiktų jūsų reikalavimus?
Tikrai galime pasakyti, kad sunku, bet žiūrime į viską pozityviai – juk ne anglis kasame. Prieš daugiau nei 10 metų, kai aš išvažiavau iš Lietuvos, maisto kultūra buvo skurdi. Buvo žinomi tik „Stikliai“. O šiuo metu būti šefu – madinga. Šefų trūksta, jų reikia, juos pradeda vertinti. Nuėjus į bet kurį prekybos centrą randi didžiulį produktų pasirinkimą.
Grįžtant prie padavėjų, aptarnaujančio personalo – jie yra kaip pėstininkai, padarantys didžiulį darbą. Nuo jų priklauso, ar restoranas atrodys patrauklus svečiams. Neseniai į darbą priėmėme jauną, užsidegusį vaikiną, kuris viską žinojo apie Martyn darbus.
Apie Martyn Meid yra rašęs ne vienas garsus žurnalas pasaulyje. Kuo jūsų restorano virtuvė bus kitokia nei kitų Lietuvos restoranų?
Virtuvė bus sezoninė, netgi – mikrosezoninė. Kas įkvepia kiekvieną mūsų sezoną, bus surašyta grafo Tiškevičiaus brolio Aleksandro, kuriam priklausė vila, vardu. Ateisite pas jį į namus.
Virtuvėje bus prieskonių kolekcija – mano „Culture Book“. Juos sukaupiau savo kelionių metu. Tai siejasi ir su daug keliavusiais Tiškevičiais. Taip pat neabejotinai išsiskirsime ir savo maisto patiekimu. Nenoriu nuskambėti arogantiškai, bet savo stiliumi prisidėsiu prie modernios Lietuvos virtuvės puoselėjimo.
Asmeninio albumo nuotr.
Vis daugiau patirties užsienyje įgavusių lietuvių šefų grįžta atgal namo.
Viskas prasideda nuo to, kokią tu pats istoriją nori papasakoti. Man svarbu dalytis informacija ir patirtimi, kurią esu sukaupęs. Manau, kad tai svarbu ir kitiems lietuviams šefams, su kuriais palaikome draugiškus santykius.
Nebijote mažos rinkos ir didelės konkurencijos?
Ko čia bijoti? Jei bijote, nėra ko grįžti. Mūsų sprendimą grįžti paveikė ir tai, kad Palangos oro uoste atsirado daugiau skrydžių.
Asmeninio albumo nuotr.
Tikite, kad dėl jūsų restorano Palanga sulauks daugiau turistų?
Mums jau rašo žmonės, kada atsidarysime – nori atvykti ir pamatyti, ką mes sukūrėme. Bet dar reikia truputį palaukti (šypsosi).
Baltijos regionas yra kaip mini Skandinavija. Daug gerų produktų, geras susisiekimas, infrastruktūra, natūralūs ūkiai… Tiesa, tiekėjų srityje konkurencija yra nedidelė, todėl dažnai nesivarginama siekti maksimalios kokybės. Visgi, jei augs rinkos reiklumas, augs ir motyvacija.
Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvišką virtuvę šefai dažnai kritikuoja dėl tų pačių cepelinų, be kurių mūsų virtuvė jau tarsi neįsivaizduojama. Ką apie tai manote?
Kai valgai su šaukštu, cepelinai būna tokio minkštumo…
„Komodoje“ bus cepelinų?
Ne, bet pažadu jums atvežti paragauti savo mamos cepelinų (juokiasi).
