Ir ko galėtumėte savaitgalį tikėtis iš vėlyvųjų „auGalybės“ pusryčių, vykstančių madingiausioje užmiesčio pusryčių vietoje – „Vilkinės“ gastro laukuose? Jau buvome girdėję tai, kad: į šią jaukią sodybą Neries pašonėje veržiasi vis daugiau ramybės ieškančių vilniečių; čia gaminamas maistas gimsta iš netoliese esančių šiltnamių ir daržų sukraunamų gėrybių; tų gėrybių vėliau pačiam galima prisiskinti ir parsivežti į miestą, kaip ir rasti alaus su labiausiai intriguojančiu pavadinimu „Kūdikėlis Jėzus“. Įvertinę šias aplinkybes, nesitikėjome, kad vos įvažiavę į kiemą pričiupsime dešrą ir sūrį valgančius veganus!
Valerijos Stonytės nuotr.
„O ką galvojate, kad veganai pagraužia dobiliukų, kiškio kopūstų, saulėgrąžų daigų? Įžvalgesnieji mano, kad veganai valgo avižų košę, kurios sudėtis – avižos ir vanduo?“ – mūsų paklaus pusryčių organizatorė ir kampanijos „auGalybė“ kuratorė Marija Jure. Jau metas patikslinti, ką ir mes greitu metu išsiaiškinome – veganai pusryčių metu raitė ne ką kitą, o veganišką dešrą ir sūrį, be jokio plika akimi matomo skirtumo, sukeliančius mėsiškos dešros ir pieniško sūrio miražą.
Valerijos Stonytės nuotr.
„Veganiškos mėsos alternatyvos (kumpiai, dešros ir dešrelės, kepsneliai ir kita) gaminami iš įvairiausių augalinių baltymų: žirnių, pupų, sojos pupelių, lubinų, kviečių. O štai kuo skaniausią mėsainio kotletą galima suregzti iš maltų daržovių, portobello grybų arba avinžirnių. Yra tekę ne kartą stebėti maloniai nustebusius visavalgius, kurie buvo įsitikinę, kad maumoja vištieną. Tarp lietuvių populiariausias veganiškas sūris yra gaminamas iš kokoso aliejaus, bet kokoso skoniu visai nepasižymi, o riebalų jame mažiau nei sūryje iš karvės pieno“, – paaiškino Marija.
Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.
Paprašėme Marijos atskleisti visavalgių užskleistą širmą ir daugiau papasakoti apie tai, ką veganai valgo pusryčiams, bei pasakyti, kas yra negerai su avižų koše.
„Avižų košė – ne toks jau blogas variantas tada, kai pasigardiname ją bananais, uogomis, cinamonu, riešutų sviestu, augaliniu pienu (pvz., vaniliniu arba šokoladiniu), džiovintais vaisiais, sėklomis arba visais šiais ingredientais išsyk! O šiaip – kiek veganų, tiek pusryčių variantų, pradedant sveikuolišku žaliu kokteiliu (pavyzdžiui, sumalti: bananas, braškės, imbiero gabalėlis, nektarinas; arba: salieras, agurkas, obuolys ir petražolė). Taip pat gali valgyti ir įprastinį sumuštinį su „auGalingu“ sūriu ir / ar dešra. Labiau išlavintam skoniui, baigiant nuo įprastinio omleto beveik niekuo nesiskiriančiu kepiniu iš tofu arba avinžirnių miltų. Kai susimąstome apie blynelius su aviečių uogiene ar veganiška karamele, beigelius su humusu ir artišokais, skrebučius su žemės riešutų sviestu, veganišką jogurtą su šviežia granola ir kavą su migdolų pienu, ima kuo rimčiausiai tįsti seilė“, – ir mums seilę tįsti privertė pašnekovė.
Valerijos Stonytės nuotr.
Pavyzdžiui, ir šių vėlyvųjų pusryčių stalą „ALIVE“ restorano šefas Paulius Janušas nukrovė pačiais įvairiausiais valgiais: skrudintu seitanu, burokėlių karpaču su moliūgų sėklomis ir šilkiniu tofu kremu, sumuštiniais su rūkyta „tempeh“, skrudintais baltagūžiais kopūstais, „auGalingomis“ dešrelėmis su pupelėmis, sezoninių daržovių salotomis, marinuoto tofu kepsneliais su garstyčiomis, keptomis šakninėmis daržovėmis, grybų troškiniu, karamelizuotais burokais su saulėgrąžomis ir kalendra, rudaisiais pievagrybiais ir „baby“ bulvytėmis su kario majonezu, panakota su avietėmis.
Valerijos Stonytės nuotr.
Daugiau „auGalybės“ iniciatyvų rasite ČIA, vėlyvųjų pusryčių planą „Vilkinės“ gastro laukuose sekite ČIA.
Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.
