Jeigu renkatės vieną iš dviejų ledų porcijų, rinkitės sunkesnę, nes sunkesni ledai yra neva mažiau „išpūsti“, su mažiau oro burbuliukų. Tiesa tai ar mitas?
Išsiaiškinti, kurios ledų kokybės ir gerumo tikrinimo gudrybės yra tiesa, o kurios – tik pramanas, VMGonline.lt padeda Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius Donatas Valavičius.
Baltas plombyras – sveikiausias? Pixabay.com nuotr.
Balti ledai yra geresni, nes sveikesni už spalvotus.
D. Valavičius: „Nebūtinai, nes į ledus gali būti įdėta vaisių ar jų sulčių, šokolado, kavos, kakavos, imbiero, medaus, riešutų ir kt. priedų, kurie turi įvairių žmogaus organizmui reikalingų maistinių medžiagų, kaip antai angliavandenių, riebalų, baltymų, ląstelienos, vitaminų, mineralinių medžiagų. Sąvoka „sveikesni“ apskritai neturėtų būti vartojama kalbant apie ledus, nes valgomieji ledai – tai saldinti produktai, gaminami iš riebalų ir baltymų emulsijos, pridedant kitų medžiagų, taip pat iš vandens, cukraus ir kitų medžiagų mišinio. Vartotojas turėtų atsakyti sau į klausimą, ar cukrus – sveika.“
Visi į ledus įdėti priedai – saldainių ar vaisių gabaliukai, riešutai, karamelės ar uogienės įdarai yra vienodai nesveiki, nes labai smarkiai „konservuoti“.
D. Valavičius: „Nebūtinai. Šiandienės maisto pramonės technologijos leidžia konservuoti vaisius nepridedant cukraus ar kitų konservuojančių medžiagų, pvz., vaisius ir uogas liofilizuojant – džiovinant šaltyje. Liofilizuojant pašalinamas vanduo, o visos vertingos medžiagos išsaugomos, produktas nepraranda savo pradinės formos ir spalvos. Reikėtų atkreipti dėmesį į etiketę, kurioje nurodomos visos sudedamosios dalys, taip pat ir maisto priedai, ir remiantis kaip tik sudėtinių dalių ir priedų sąrašu pasirinkti savo poreikius atitinkančius ledus. Svarbi ir formuluotė, pavyzdžiui, „Braškių skonio valgomieji ledai“ ir „Valgomieji ledai su braškėmis“ nėra vienas ir tas pats. Pirmu atveju produkto gamyboje gali būti panaudota sintetinė kvapioji medžiaga, o antruoju – braškės ar jų produktai.“
Kokybiškiausi ledai yra plombyras.
D. Valavičius: „Visi ledai yra kokybiški, tačiau skiriasi sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekis juose, todėl pagal kategorijas jie skirstomi į pieniškus, grietininius ir plombyrą. Pieniški valgomieji ledai yra tie, kuriuose sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 28 proc., pieno riebalų – ne daugiau kaip 7 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc. Grietininiai valgomieji ledai yra tie, kuriuose sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 32 proc., pieno riebalų kiekis yra 8–11 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc. Plombyre sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 36 proc., pieno riebalų – ne mažiau kaip 12 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.
Akivaizdu, kad plombyro ledai yra riebiausi. Tačiau tiek plombyras, tiek kiti valgomieji ledai yra kokybiški, jeigu gaminami laikantis reikalavimų. Svarbu ir tai, kad jeigu ledų pavadinime yra žodžiai „pieniški“, „grietininiai“ arba „plombyras“, juose pieno riebalai ir baltymai negali būti pakeisti kitos kilmės riebalais ar baltymais.“
Geri ledai „sveria“ daugiau, todėl reikia imti tą porciją, kuri sunkesnė.
D. Valavičius: „Ledų svoris gramais arba mililitrais nurodomas produkto ženklinimo etiketėje, todėl ledai negali sverti daugiau ar mažiau, nei nurodyta etiketėje.“
Vaflis yra sveikesnis nei šokoladinis glaistas. O jeigu norisi glazūruotų ledų, tai sveikiausia glazūra – šokoladas.
D. Valavičius: „Tiek vaflis, tiek šokoladas turi maistingų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, pvz., vaflis – angliavandenių, šokoladas – riebalų. Ir vienų, ir kitų žmogaus organizmui reikia. Plačiau apie tai galėtų pakomentuoti gydytojai ar mitybos specialistai.“
Ledai ant pagaliuko. Pixabay.com nuotr.
Apšerkšnijusi pakuotė, ledo kristaliukai ant ledų reiškia, kad ledai jau pasenę.
D. Valavičius: „Nebūtinai. Šerkšnas ar ledo kristaliukai gali atsirasti dėl temperatūros svyravimo, pavyzdžiui, kai šaldymo įrenginiai, kuriuose laikomi ledai, dažnai atidarinėjami pirkėjų arba laikomi atidaryti renkantis ledus, kartais pamirštama uždaryti šaldymo įrenginį.“
Ledų porcijos, kuri neteko savo formos šaldytuve, geriau nepirkti ir nevalgyti, nes ji yra netekusi maistinių savybių.
D. Valavičius: „Dažniausiai ledai praranda formą, jeigu yra laikomi aukštesnėje temperatūroje, nei nurodė gamintojas. Tačiau valgomieji ledai, kurie prarado formą ar pakuotėje jaučiamas šerkšno traškesys, nebūtinai yra praradę savo maistines savybes, bet gali būti pakitęs jų skonis, forma ir pan.“
Vaisinius ledus, šerbetą ir sorbetą reikia rinktis pagal sulčių, vaisių tyrės kiekį juose. Kuo tas procentas didesnis, tuo geriau. Be to, šie ledai turi būti natūralių spalvų.
D. Valavičius: „Kiekvienas vartotojas renkasi pagal savo poreikius. Pagal leduose esantį vaisių kiekį valgomieji ledai yra skirstomi į vaisinius ledus, sorbetą ir šerbetą. Vaisiniai valgomieji ledai yra tie, kuriuose vaisių yra ne mažiau kaip 20 proc. Jei vaisiniai ledai gaminami su koncentruotomis vaisių sultimis, jų dedama ne mažiau kaip 2,5 proc. Sorbete vaisių yra ne mažiau kaip 25 proc. Gaminant sorbetą nenaudojamas pienas arba jo sudedamosios dalys; Šerbete vaisių yra ne mažiau kaip 10 proc., sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 20 proc., riebalų – ne mažiau kaip 1 proc. Iš vaisinių valgomųjų ledų sorbetas turi didžiausią vaisių kiekį – vaisių jame ne mažiau nei 25 proc.“
Šerbetas ar sorbetas? Pixabay.com nuot.
Kuo trumpesnė etiketė, tuo geresni ledai.
D. Valavičius: „Iš dalies tai tiesa, tačiau tikrai ne visada. Produkto ženklinimo etiketėje pateikiama informacija, iš kokių sudedamųjų dalių jis yra pagamintas, taip pat jo maistinė vertė, vartojimo terminas, laikymo sąlygos. Sudedamųjų dalių sąrašo ilgumas ar trumpumas nebūtinai rodo produkto „gerumą“, pavyzdžiui, jei produktas yra sudarytas iš valgomųjų ledų, glaisto, ragelio, bus nurodytos visos sudedamosios dalys, taigi, jų sąrašas bus tikrai netrumpas. Skaitydamas maisto produktų sudedamųjų dalių sąrašą vartotojas turėtų ieškoti jam įprastų, žinomų sudedamųjų dalių, pvz.: pienas, grietinėlė, sviestas, šokoladas, vaisių gabaliukai ir kt. Šiuo principu reikėtų vadovautis ir renkantis kitus produktus, ne tik ledus.“
Kaina taip pat svarbi. Brangesni ledai yra geresni.
D. Valavičius: „Kaina ne visada lemia produkto savybes, galima ir už neaukštą kainą įsigyti kokybiškų ledų, tiesiog jie gali būti ne taip plačiai žinomo prekės ženklo ar jų pakuotė, forma bus ne itin išdailinta ir pan. Kainai įtakos gali turėti ir konkrečiai ledų rūšiai pagaminti naudojami produktai, todėl rinkdamasis ledus vartotojas turėtų įvertinti savo poreikius ir perskaityti ženklinimo etiketėje pateikiamą informaciją.“
