naujienos Naujienos

Milana Jašinskytė: „Kalorijų niekada nemokėjau skaičiuoti ir, tikiuosi, nemokėsiu“

Ugnė Jonaitytė, 2018-10-16, 15:00


Jogos ir šokių mokytoja Milana Jašinskytė jau penkerius metus yra pesketarė – iš savo mitybos raciono ji išbraukė mėsą, tačiau tebevalgo žuvį, todėl savęs nevadina vegetare. Dabar Milana atidžiai renkasi, kokiems produktams skirti vietos šaldytuve, nors buvo laikas, kai pagrindinis maistas buvo degalinėse parduodami sumuštiniai. Ji papasakojo, kaip nusprendė keisti mitybą, ir prisipažino, kokioms valgomoms silpnybėms kartais pasiduoda.

Milana, kas jus pastūmėjo keisti mitybą ir atsisakyti mėsos?

Atsisakiau mėsos po „Šok su manimi“ projekto. Tie pusė metų, kol vyko projektas, buvo labai sudėtingi. Ne tik daug dirbau, bet ir labai nesirūpinau, ką valgiau ir kaip gyvenau. Misdavau tais „Statoil“ sumuštiniais nuo ryto iki vakaro tris kartus per dieną. Jie gi be proto skanūs, iki šiol man kvepia. Galvojau, kad po projekto viskas pasibaigs, nustosiu valgyti tuos pusfabrikačius, bet suvokiau, kad turiu priklausomybę, ir tai labai įdomus momentas. Atrodo, kas čia per priklausomybė? Bet žmogui, kuris šitaip maitinasi kurį laiką, paprastai atsisakyti nepavyksta.

Tada aš sugalvojau radikalų sprendimą – mėnesį iki Kalėdų pasninkauti ir nevalgyti mėsos. Tai buvo pretekstas, kad atsisakyčiau visokių pusfabrikačių. Nemaniau, kad mėsos apskritai atsisakysiu, bet man labai patiko lengvumo pojūtis, ir taip po truputį mėsa pradingo iš mano mitybos raciono. Tuo pačiu dingo ir žalingi įpročiai valgyti pusfabrikačius.

Ar stengiatės laikytis mitybos ritmo ir pusryčius, pietus bei vakarienę valgyti pastoviomis valandomis?

Mano realybė tokia, kad aš dirbu labai daug valandų per dieną – apie 14 valandų kasdien būnu ant kojų. Puikiai suprantu žmones, kurie nespėja pavalgyti, ir jeigu ne joga, greičiausiai, būčiau labai sėkmingai save nusistekenusi. Joga ir sąmoningumas man padeda suspėti pabūti ir mama, ir mokytoja, ir studiją suvaldyti.

Aš sau primenu: Milana, dabar reikia sustoti, jeigu tu nori toliau važiuoti tokiu tempu, turi padaryti du dalykus – pavalgyti ir pamedituoti. Žinau, kad tai yra baziniai mano poreikiai, kurie reikalingi tam, kad mano kūnas veiktų. Ar aš rekomenduočiau reguliariomis valandomis valgyti kitiems žmonėms? Tikrai taip. Ar aš pati tą darau? Ne, bet labai stengiuosi.

Ar turite kokių nors stebuklingų produktų, kuriuos nuolat naudojate, arba tam tikrų ritualų, kurie padeda išlikti sveikai ir energingai?

Aš naudoju vadinamąjį super foods, tai yra įvairūs natūralių uogų bei augalų milteliai. Kurkuminas, bambukų šaknų milteliai, spirulina, „goji“ uogos. Esu susipirkusi visus, kokie tik egzistuoja Lietuvos rinkoje – jų pas mus nėra daug, gal 7–8 produktai. Dedu juos į kokteilius ar košę.

O vakar dariau iškrovos dieną prieš rudens jaunatį. Kiti sako, kad per delčią reikia, o aš – kad per jaunatį. Tokie dalykai labai svarbūs – ar tu leidi savo kūnui pailsėti, ar tu leidi savo kūnui išsimiegoti? Nuo to labai priklauso ir mityba. Jei esame neišsimiegoję, valgysime daugiau, norėsime riebiau, nesveikiau, o jei esame pailsėję, tai automatiškai mūsų mityba kinta ir mes nenorime tiek valgyti. Aš manau, kad yra svarbu visuma.

Kaip dažnai darote tokias iškrovos dienas?

Kartkartėmis, pagal kūno poreikius. Kai jaučiu, kad buvo metas, pavyzdžiui, atostogos, kai leidau sau su maistu paeksperimentuoti, arba, kaip neretai per atostogas būna, per daug valgyti. Manau, kad kūnui labai sveika pailsėti nuo virškinimo ir išsivalyti. Buvau suplanavusi tris dienas nevalgyti, bet taip nutiko, kad manęs namie laukė pasiutusiai geros salotos, tai pagalvojau, kad gal užteks ir dienos (juokiasi).

Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas, kurį pati dažnai mėgstate gaminti ir valgyti?

Jūs kalbate su oro stichijos moterimi, žinokit, aš tokių mėgstamiausių neturiu, labai mėgstu keisti (juokiasi). Galiu pagaminti labai gerą tailandietišką sriubą su kokosų pienu, su jūrų gėrybėmis, bet ar ją įvardinčiau, kaip mėgstamiausią – nežinau. Kartais norisi vienokių skonių, kartais kitokių, priklauso nuo sezoniškumo.

Aš labai mėgstu geras salotas su gerais padažais, su kokybiškomis daržovėmis, labai mėgstu avokadą, šparagus, smirdus. Man faina atrasti vis naujus produktus, vis naujus patiekalus ir tikriausiai, kas nesikeičia, tai rytiniai kokteiliai. Aš improvizuoju ir juos ruošiu iš to, ką turiu, intuityviai dedu tai, kas man atrodo, kad derėtų ir visada gaunasi labai skanūs ir aš juos labai mėgstu, ar būtų žiema, ar vasara.

Užsiminėte apie pusryčių kokteilius, tad, kaip suprantu, pusryčiais mėgautis mėgstate? Ar visgi daugiau džiaugsmo jums suteikia skanūs pietūs arba jauki vakarienė po dienos darbų?

Šiaip nesu pusryčių žmogus, bet stengiuosi papusryčiauti, kažką įsidėti į burną. Jei ne kokteilį, tai ekologiškų riešutų, apipiltų medumi. Stengiuosi žiūrėti, kad ryte bent jau išeičiau pasikrovusi to maistinio „kuro“ ir kad tas kuras būtų teisingas ir kiek įmanoma ekologiškas bei sveikas.

Vakarienę aš visada valgau – labai skanią, labai gražią ir gana sveiką, ji man tiesiog būtina. Kad ir kaip sveikatos specialistai pasakytų, kad negerai vakare valgyti, bet mano grafikas yra toks, kad aš grįžtu apie 10 valandą vakaro labai išalkusi, nes būnu labai daug valandų dirbusi ir dažniausiai neturiu laiko pavalgyti, todėl tą darau vakare. Manau, kad užkandžiauti, ką aš darau dienos metu, kai jaučiu, kad nespėsiu pietų pavalgyti, nėra opcija. Maistas vis tiek bent kartą dienoje turi būti pilnavertis ir kaip ritualas. Kai susėdi, bendrauji, susitelkti į maistą. Tokie ritualai, manau, būtini žmogui.

Ar per vakarienę ne per daug prisivalgau? Turbūt kaip ir kiekvienas žmogus – per daug. Nes jei pasižiūrėtume, kiek reikia mūsų kūnui, verkt pradėtume (juokiasi). Tai yra kumščio dydžio porcija.

O pati mėgstate gaminti? Ar mieliau renkatės restoranus?

Aš esu senamiesčio moteris: čia ir gyvenu, ir dirbu, daug vaikštau ir visada mėgau apsilankyti restoranuose, kavinukėse. Vilniuje iš tikrųjų pakankamai graži maisto kultūra yra susiformavusi ir per kokius pastaruosius 5-etą metų tikrai yra pasikeitusi. Žmonės labai kūrybingi, išradingi. Bet mano reiklumas produktų kokybei yra labai aukštas ir nežinau, koks restoranas man gali pasiūlyti tokią kokybę, kokią aš turiu savo šaldytuve.

Stengiuosi nevalgyti kažkur išėjusi, nes tai, kas man yra priimtina, retai būna restoranų meniu. Restoranai labiau skirti visavalgiams, o infrastruktūra vegetarams dar nėra išvystyta. Tiesiog nueiti į vegetarinį restoranėlį, kaip tai įsivaizduoja lietuviai, man netinka, būna neskanu ir prėska. Dėl to suprantu, kodėl žmonės nevalgo vegetariškai. Įdėti grikių ir burokėlių salotų šalia kaip iš mokyklos laikų, tai nemanau, kad čia vegetariška mityba. Norėtųsi turėti Niujorko, Melburno tipo take away visokių vegetariškų variantų, tada būtų faina.

Bet tikriausiai yra bent viena kita mėgstama vieta, kur bent retkarčiais mielai užsukate?

Turiu mėgstamą indišką restoraną – „Sue’s Indian Raja“, taip pat itališką – „San Valentino“. Tiesiog ne visada nori valgyti indišką, itališką ar tailandietišką virtuvę, norėtųsi turėti didesnį pasirinkimą apskritai.

O kokios jūsų silpnybės, kurioms pasiduodate, kai norite pasilepinti?

Turiu silpnybę „Ali“ šokoladinei. Manau, kad šis žmogus kuria šedevrus ir labai gerbiu jo darbą. Visą laiką perku pati riebiausią, sunkiausią, labiausiai sviestuotą desertą ir čia yra mano arkliukas, tokius galiu suvalgyti du be problemų. Cukrų labai mėgstu, tik stengiuosi nepiktnaudžiauti. Bet kai užsimanau, tai nejaučiu jokio kaltės jausmo. Aš linkiu kiekvienam žmogui, kuris valgo desertą, vietoje to, kad jaustųsi kaltas ir nelaimingas bevalgydamas, geriau pasimėgauti. Ir išsirinkti gerą desertą už normalią sumą, nes tik tada bus produktai geri, bus kokybiški atliktas darbas.

O namie desertų negaminu, bet riešutus su medumi, kaip jau minėjau, labai mėgstu. Riešutai, medus ir supjaustytas bananas yra ir saldu, ir maistinga, ir sveika. Žinoma, kaloringa, bet aš kalorijų niekada nemokėjau skaičiuoti ir tikiuosi nemokėsiu (juokiasi).


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: