„Memory“: skoniai, dėl kurių negalėsite pamiršti Birštono

Buvome užuodę, kad Birštone yra šiek tiek liūdna. Kaip tapo populiaru sakyti – „miestas tvarkėsi“, bet pjautos žolės kvapo ir toliau nedrumstė jokie iš virtuvės sklindantys kvapai. Iki tol, kol vasaros pradžioje vieno restorano lėkštėse įmantriai patiekiama aštuonkojo koja nepradėjo dygti mūsų feisbuko sraute. Tokį restorano „Memory“ žingsnį supratome, kaip ženklą, kad kulinarinis liūdesys Birštone jau baigėsi. Atvažiavome ir susėdome su restoranu įkūrėju Dariumi Muižiu prie juoda staltiese padengto stalo. Juoda staltiesė kurorte dar gali būti laikoma maištinga, maištauja čia ir virtuvė, nusprendusi būti įdomi, o mes nebuvome pirmieji, kurie į kurortą atvyko dėl ypatingos vakarienės.

Kodėl Birštonas nusipelnė aštuonkojų?

Man teko dirbti Vilniuje, Druskininkuose ir Birštone, vadovavau viešbučiams ir SPA, bet užvis man labiausiai patiko Birštono miestas. Geriausias apibūdinimas buvo tas, kurį išgirdau iš užsienio grįžusių draugų. Jie pasivaikščiojo ir sakė, kad Birštone – kaip Šveicarijoje. Nuotaika čia labai gerai atspindi šį pasakymą. Kitas dalykas – aš matau perspektyvą. Miestas tvarkosi ir per kelerius metus padarė milžinišką šuolį – atsidarė nauji viešbučiai, sanatorijos ir t. t. Man patinka įdomios vietos ir įdomūs dalykai. Todėl pamatęs, kad čia tikrai yra vietos po saule, norėjau sukurti kai ką įdomaus ir kokybiško.

Valerijos Stonytės nuotr.

Kas gali būti įdomaus, kai restoranuose jau viskas darosi nebeįdomu?

Kai kūrėme šį restoraną, ieškojome kitokio požiūrio ir norėjome atsivežti gerąsias tendencijas. Prieš dešimt metų Lietuvoje ant bangos buvo picerijos ir daugiau nieko kito. Pagal šiandienines pasaulines tendencijas stengiamasi suderinti neįprastus skonius. Tuo užsiimame ir mes: turime desertų, kur dera šoninė su šokoladu, braškės su tamsia Himalajų druska, naudojami balzaminio acto perlai. Į šiuos skonius reaguojama keistai, bet tai, kas yra neįprasta, visada būna įdomu. Toks ir mūsų meniu – neįprastas.

Gaminame sezoniškai ir atrandame pamirštas žaliavas. Pavyzdžiui, pasaulinėje kulinarijoje gelteklė (aut. pastaba – delikatesinė šakniavaisinė daržovė, iš pirmo žvilgsnio primenantį gėlę) užima pagarbią vietą, o Lietuvos kulinarai ir virtuvės šefai jos paprasčiausiai nenaudoja. Būti įdomesniais mus įkvėpė ir pati vieta. Netoliese – Nemuno upės krantas su pėsčiųjų taku, priešais – bažnyčia, mes patys – istoriniame pastate, kurį projektavo Vytauto Landsbergio tėvas – Vytautas Žemkalnis-Landsbergis. Tai erdvė su dvasia.

Pasivadinote „Memory“. Apie kokį prisiminimą kalbame?

Mintis yra ta, kad kurortai apskritai sukuria prisiminimus – teko girdėti daug istorijų, kad kurorte susipažino kažkieno tėvai. Atostogų laiku poilsiaujant nuo kasdienybės kurortas tampa prisiminimų generatoriumi. Kai sugalvojau šį pavadinimą, prisiminiau Druskininkus, į kuriuos žmonės atvažiuoja po trisdešimties metų ar atvažiuoja kiekvienais metais. Kad taip būtų, kažkas tave tikrai turi traukti. Taip lojalumas man asocijavosi su gerais prisiminimais. Ir mūsų vizija yra tapti dar viena miesto vieta, kuri trauktų svečius. Norime tapti vieta, kurioje gimsta prisiminimai.

Vieni komentatoriai teigia, kad jau tapote geriausia vieta Birštone, kiti – kad kainos restorane jau kaip Vilniuje.

Pats didžiausias įvertinimas yra turėti pastovių svečių. Mūsų siekiamybė, kad kiekvienas čia atėjęs mėgautųsi laiku, kurį praleidžia pas mus, ir mėgautųsi maistu. O ką reiškia būti geriausiam – nesuprantu kriterijų. Tai ne 100 metrų nubėgti, kur viskas yra aišku. Ieškome kokybiškų produktų, norime gaminti kokybiškai ir žiūrint į šios vasaros srautus, jau žinome, kad pataikome į tą svečią, kuris nori mokėti už kokybę.

Valerijos Stonytės nuotr.

Visgi, „Memory“ – birštoniečiams ar miesto svečiams?

Nereikėtų svečių skirstyti į vietinius ir nevietinius. Yra žmogus ir jo supratimas, pojūčiai, gyvenimo pozicija, ar kažką išbandyti, ar ateiti valgyti bulvinių blynų ir šaltibarščių. Būna ir tokių pageidavimų. Birštonas – miestas šalia kitų didesnių miestų: Kauno, Marijampolės, Alytaus. Žmonės iš šių miestų atvažiuoja praleisti laiką ir jau atpažįstu jų veidus. Birštonui dar yra kur stiebtis žinomumo prasme tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvoje miestą daug kas žino kaip kurortą, tačiau pačiame Birštone nėra net buvę. Daug kas atvažiavę jį atranda ir maloniai nustemba.

Valerijos Stonytės nuotr.

Meniu. Europietiškos stiliaus virtuvė: salotos ir užkandžiai ( jautienos karpačio, ypatingieji smidrai, krevetės, buratina, traškiosios salotos, aštuonkojis, šefo lašiša ), sezoninės sriubos, meniu vaikams (pieno-ledų kokteilis, vaikiška traški vištiena, saldieji varškėčiai), karšti patiekalai (baklažanų vamzdeliai, rizotas, Viktorijos ežero ešerys, kardžuvė, putpelė, ėriuko nugarinė, jautienos išpjova, jautienos antrekotas), desertai. Kalbama ir jau patikrinta, kad verta vykti vien dėl deserto, nes čia jie yra kuriami remiantis ilgamete konditerine patirtimi Austrijoje.

Jei užsuktumėte pirmąjį kartą ir norėtume susikurti skaniausią prisiminimą, turėtumėte užsisakyti: foie gras pate su apelsinų džemu, ėriuko nugarinę su salierų gumbų piurė ir pastarnokais bei prancūzišką kremą su aviečių, balto persiko ir mango nata.

Virtualus VMGonline.lt turas po restoraną:

Gėrimai. Išskirtinis žymių, bet Lietuvoje negirdėtų kokteilių meniu. Pavyzdžiui, „Pimm’s cup“ (kasmet Vimbldone jo parduodama apie 40 tūkst. taurių!), „Penicillin“ (sukurtas legendiniame Niujorko bare „Milk&Honey”), „Pisco sour“ (nacionaliniai Peru ir Čilės kokteilis, kuriam naudojamas šviežias kiaušinio baltymas) ir kiti. Iš viso apie 20 pasirinkimų. Tradiciniai kokteiliai – pagal prašymą.

Patiekalai, kurie „Memory“ restorane kuria prisiminimus:

Naminė duonelė su alyvuogių aliejumi.