Lietuvė Rasa Barčaitė jau dvejus metus savo namais vadina Maroko miestą Marakešą. Gyvendama šioje egzotiškoje šalyje, ji ėmė rašyti tinklaraštį „Blondie in Morocco“, kuriame dalijasi gyvenimo Maroke ypatumais bei padeda organizuoti keliones po šią šalį. Pažinusi vietos virtuvę, su ja susipažinti Rasa kviečia ir VMGonline.lt skaitytojus. Ji sutiko pasidalinti TOP 5 marokietiškos virtuvės patiekalais, kuriuos būtina išbandyti kiekvienam.
Lietuvė Rasa Barčaitė jau dvejus metus savo namais vadina Maroko miestą Marakešą. Gyvendama šioje egzotiškoje šalyje, ji ėmė rašyti tinklaraštį, kuriame dalijasi gyvenimo Maroke ypatumais bei padeda organizuoti keliones po šią šalį. Pažinusi vietos virtuvę, su ja susipažinti Rasa kviečia ir VMGonline.lt skaitytojus. Ji sutiko pasidalinti TOP 5 marokietiškos virtuvės patiekalais, kuriuos būtina išbandyti kiekvienam.
Rasos kelionė gyvenimo Maroke link ― paini. Pirmiausia ji emigravo į Olandiją, o tada, išvykos į Maroką metu, ten susipažino su marokiečiu, pas kurį vėliau sugrįžo gyventi. Nenusisekus draugystei, ji vėl apsigyveno Olandijoje, tačiau prieš porą metų galiausiai sugrįžo į egzotiškąjį kraštą, kur dabar kuria savo gyvenimą. Naujoje šalyje mergina turėjo priprasti prie nuolatinių vietinių vėlavimų bei itin aukštos oro temperatūros – vasara Marakeše būna net 50 laipsnių šilumos. Tinklaraštininkei reikėjo susigyventi ir su religija grįstomis tradicijomis, o ypač ― Ramadanu. Jo metu net mėnesį marokiečiai negali valgyti ir gerti dienos metu, todėl uždaromos parduotuvės, neveikia ir daugybė pasilinksminimo vietų.
Priprasti reikėjo ir prie išskirtinių marokietiškų patiekalų. „Maroko virtuvę labai myliu, tačiau ji nėra mano kasdieniniame maitinimosi racione, nes maistas man per sunkus ― gaminant vartojama daug bulvių, tešlos, mėsos ir viskas užkandama duona, o dar pavalgius kuskuso aš jau sunkiai atsikeliu nuo stalo,“ ― laimei, morokiečiai turi ir kiek „lengvesnių“ patiekalų ― tai Maroko gatvėse pardavinėjamas maistas. Rasa rekomenduoja išbandyti pomidorų padaže virtas baltąsias pupas „Loubia“, lęšius, avinžirnių sriubą „Harira“ bei omletą su saulėje džiovinta jautiena „Khlea“.
„Jei daugelyje šalių „pagirių“ maistas yra kebabai ir „McDonald‘s“, tai Maroke daugelis po barų naktį keliauja į visą parą veikiančius gatvės restoranų stendus ir užsisako pupų, lęšių su karvės kojomis (patiekalas „Karin“), žarnokų („Tkalia“) ar ilgai specialiame puode troškintos mėsos „Tangia“,“ ― štai jums žvilgsnis į marokietiškus „afterparty“ užkandžius.
„Blondie in Morocco“ pastebi, jog dažnas atvykęs į Maroką skundžiasi, kad kelionių metu pabodo valgyti vien tadžinus, kuskusą ir mėsą. Ji pasakoja, kad dažna vietinių marokiečių vakarienė atrodo visai kitaip. „Nuėjus į vietos restoraną iš šalia esančio mėsininko nusiperkama šviežios mėsos, tuomet ją restorano virtuvėje iškepa pagal pageidavimą, paskaninama vien druska ir kuminu. Dažniausiai tai būna vadinamoji kefta, malta mėsa, ar šašlykas, nors mėgstamos ir kepenys bei visos kitos įmanomos gyvūno kūno dalys, įskaitant ir smegenis. Šalia patiekiama duona arba salotos su bulvėmis,“ ― ir priduria, kad jos skrandžiui tokie mėsos kiekiai yra nepakeliami.
Tikriausiai nustebsite, bet lietuviškų patiekalų išsiilgusiai tinklaraštininkė tikina, kad Maroke pasigaminti šaltibarščių – vieni juokai. Vietoje kefyro ji naudoja į jį panašų pieno produktą „Leben“. Tokiu lietuviško patiekalo variantu ji vaišina ir vietinius, kurie įsimylėjo šį patiekalą, nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į „rožinę šaltą sriubą“.
„Pasiilgstu raugintų kopūstų, tačiau su Marakeše gyvenančia lietuve pasidarėme jų pačios, tik kmynai buvo atvežti iš Lietuvos. Marokiečiams rauginti kopūstai, nežinau, ar paliko didelį įspūdį, o aš džiaugiuosi, kad išmokau naujų gaminimo būdų. Cepelinų dar nebandėme gaminti, bet, tikiuosi, pavyks. Maroko parduotuvėse pasigendu grietinės, nors yra panašios konsistencijos gaminys. Ir, žinoma, taip trūksta juodos, rupios duonos bei grikių,“ ― lietuvė taip pat labai pasiilgsta silkės ir koldūnų.
Tinklaraštininkė Rasa dalijasi savo TOP 5 Maroko virtuvės patiekalais, kuriuos būtina išbandyti:
„Tadžinas Maroke yra toks pats garsus, kaip Lietuvoje cepelinai. Jį valgo visur, jis gaminamas įvairiais būdais. Pats terminas „tadžinas” reiškia tiek patį specialios formos molinį indą, tiek ir troškinį. Patiekalas tradiciškai gaminamas pirmiausia karamelizuojant svogūnus, o tada ant jų dedama pasirinkta mėsa ir daržovės. Mano mėgstamiausias tadžinas yra su jautiena ir džiovintomis slyvomis. Jis Maroke valgomas rankomis, tad šakute tampa duona. Skaniausi tadžinai gaminami pigiuose gatvės restoranuose, kuriuose patiekalas kainuoja apie 3 Eur. Marakeše rekomenduočiau pagrindinėje aikštėje esantį paprastą restoranėlį „Snack Toubkal“. Kas nori kiek egzotikos, paragaukite tadžino su smegenimis. Mano mėgstamiausia vieta šiam reikalui yra Marakešo naujajame rajone esantis garsusis „Bejganni“, kuriame retai sutiksite turistų.
Kuskusas! Lietuviai bei dauguma keliautojų kuskusą įsivaizduoja kaip paprastą patiekalą, kurio ruošimas apsiriboja kuskuso užpylimu karštu vandeniu. Tikrai ne! Tikrasis kuskusas gaminamas visiškai kitaip, ir pats procesas trunka apie 4-ias valandas. Dėl to kuskusą Maroke vietiniai gamina tik penktadieniais. Žinoma, ne viename restorane jo galite paragauti kasdien, bet jis nebus toks geras, kaip penktadieniais! Marakeše geriausia vieta kuskusui – „Amal Women’s Training Center“, ne pelno siekiantis projektas, įdarbinantis vietos moteris. Pastaruoju metu ši vieta ypač išpopuliarėjo tarp turistų, tad rezervacija būtina. Jei bandysite vietos restoranėlius, rekomenduoju ten eiti apie 13-ą valandą, nes būtent tada marokiečiai grįžta po penktadienio maldų ir patiekia kuskusą. Beje, kuskusas skaniausias su „Leben“ pienu, labai panašiu į mūsiškį kefyrą.
„Tangia“ (nemaišykite su tadžinu) – tai specialus molinis indas, kiek primenantis vazą, kuriame gaminamas šis marokietiškas troškinys. Į indą dažniausiai dedama jautiena arba aviena ir ne vien gerosios dalys ― į receptą įeiną ir kremzlės, kurios suteikia tandžijai ypatingą skonį. Daržovių dedama minimaliai. Mano mėgstamiausia tandžija, kaip ir tadžinas, yra su saldžiais ingredientais ― slyvomis ar abrikosais. Paruoštas patiekalas lėtai kepamas ant pelenų mažiausiai 4 valandas. Vietiniai tandžiją neša į hamamų kūryklas ir karštuose pelenuose palieka net per naktį. Aš tadžiniją dažniausiai valgau su baltomis pupelėmis pomidorų padaže. Vietiniai dažnai valgo tik su duona. Pabandykite šio patiekalo Marakešo pagrindinėje Jemaa el-Fnaa aikštėje esančiuose gatvės stenduose, rinkitės tuos, kuriuose valgo vietiniai. Nedidelė lėkštutė kainuoja apie 3 Eur.
„Mechoui“ ― tai lėtai, specialioje žemėje iškastoje skylėje troškinama ėriena arba aviena. „Mechoui“ dažniausiai restorane parduodama pagal svorį. Paprašykite geriausios dalies, nes kitaip nenustebkite gavę įvairiausių dalių rinkinio, įskaičiuojant ir avies galvos mėsą. Tai nėra pigi mėsa, kilogramas kainuoja apie 17 Eur, bet jos užtenka dviems-trims asmenimis. Mėsa patiekiama paskaninta tik kuminu ir druska. Jei norite, galite papildomai užsisakyti salotų. Garsiausias „Mechoui“ restoranas yra prie pat Jemaa el-Fnaa aikštės esančioje Mechoui alėjoje. Ten yra ne vienas restoranas, bet garsiausias jų – „Chez Lamine Hadj Mustapha“.
Penktą vietą skiriu vegetarams ir pristatau blynus „Msmen“ bei avokado sulčių kokteilius. „Msmen“ blynus gatvės kavinėse prie specialių kepimo stendų kepa vietinės moterys. Tradiciškai blynai kepami popiet ir yra gaminami iš baltų miltų, semolinos, alyvuogių aliejaus ir sviesto. Mano mėgstamiausi yra su prieskoniais, raudonesnės spalvos blynai. „Msmen“ dažniausiai valgau su sūriu, šokoladu ar medumi. Patiekalo kaina apie 0,5 Eur. Rekomenduoju blynus valgyti šiltus, nes atšalę jie praranda savo skonį. Sąrašą baigiu avokado ir kitomis sultimis. Jūs paklausite, kuo jos ypatingos? Mano dievinamos avokadų sultys, kurias galite užsisakyti arba su pienu, arba su apelsinų sultimis, dažniausiai patiekiamos didelioje stiklinėje, kuri primena alaus bokalą, o pačios sultys yra labai tirštos. Priedams galite užsisakyti migdolų ar šviežių vaisių. Vietinėse kavinėse sultys kainuoja apie 1, 40 Eur, dažniausiai vienas toks kokteilis pakeičia pusryčius.“
