naujienos Naujienos

Urtė siunčia linkėjimus iš Bonos kalėdinės mugės: čia pajusite tikrąją švenčių dvasią

Urtė Mikelevičiūtė, Urtės Mikelevičiūtės ir asmeninio albumo nuotr., 2018-12-14, 15:00


Jau 6 metus iš eilės turiu labai gražią tradiciją – kasmet traukiu vykstu į šventinius Vokietijos turgelius ir kalėdines muges. Be abejo, neatsisakau galimybės to padaryti ir kitose šalyse, tačiau visgi Vokietija yra visų šių mugių pradininkė.

Kalėdinių mugių kilmė

Istorija tokia, jog kalėdinių mugių skleidėja pasauliui ir yra Vokietija. Viduramžiais jos pradėtos rengti vokiškai kalbančiose šalyse. Pasak šaltinių, pirma mugė oficialiai buvo užfiksuota 1298 metais Vienoje. Bet pagrindiniu mugių epicentru visuomet buvo Vokietija. Ten jos rengiamos nuo XIV amžiaus pradžios. Iš Miuncheno jos plito iki Frankfurto, Dresdeno, Augsburgo ir kitų miestų.

Atsipalaidavimas ir mėgavimasis

Kalėdinės mugės netapatu kalėdinei karštinei, pirkimo manijai ir lengvam žmonių pamišimui. Jose pajusite tikrą dvasią, šventinę aurą, atsipalaidavusius ir niekur neskubančius vietinius ir turistus. Jie tiesiog ateina čia karšto vyno, maisto ir pabendrauti. Ar tai bus pirmadienis, ar sekmadienis – mugėse, kurios prasideda dar lapkričio pradžioje, gausybė šventiškai nusiteikusių žmonių.

Štai taip šiemet švyti Bona. 

Urtės Mikelevičiūtės nuotr.

Kalėdinių mugių gausa

Kalėdinės mugės Vokietijoje vyksta ir dideliuose miestuose, ir visai mažuose miesteliuose. Jos atidaromos lapkričio paskutinę savaitę ir tęsiasi iki Kūčių.

Pati esu aplankiusi Kelno, Bonos, Berlyno, Koblenzo ir Mozelio krašto kalėdines muges. Linksmiausiai nusiteikusi Pietų Vokietija!

Vienos žymiausių laikomos Niurnbergo, Dresdeno, Kelno, Diuseldorfo, Berlyno, Štutgarto, Erfurto…

Beje, Kelno mieste vyksta atskiros mugės lesbietėms ir gėjams. Ir visai neseniai vokiečiai įteisino gėjų ir lesbiečių santuoką.

Urtės Mikelevičiūtės nuotr.

Valgiai

Nors patys populiariausios čia legendinės dešrelės bandelėje (nuo Bratwurst iki Käsewurst, Currywurst) bei bulviniai blynai, kurie čia valgomi su obuoliene. Kai kuriose mugėse galima rasti rūkytos žuvies, ant grilio kepamos lašišos, taip pat valgomos bandelėje. Keptos bulvės, virtos bulvės, pievagrybiai, guliašai ir užkandai kepti kaštainiai.

Neapsieinama be saldėsių: nuo saldžių riešutų iki štrudelių, spurgų, vaflių ir štoleno (tradicinis pyragas iš Dresdeno).

Urtės Mikelevičiūtės nuotr.

Gėrimai

Vokietija neapsieina be vyno, o kalėdinės mugės ir žiemos periodas – be karšto vyno. Tiek baltasis, tiek raudonasis – abu vienodai populiarūs. Tik, palyginus su praeitais metais, jaučiama, jog akcentuojami rūšiniai vynai, tad galima ragauti karšto baltojo Riesling, Müller Turgau, raudonojo Cabernet Sauvignon, Merlot vynuogių vynų. Be galo mėgstamas vokiečių ir populiarus čia alus. Dar vienas gėrimas – Eierpunch. Tai kiaušinių likeris, tiekiamas šiltas su gausia grietinėlės kepuraite. Jis ruošiamas iš kiaušinio trynių, cukraus, baltojo vyno, vanilės, cinamono ir gvazdikėlių. Dar vienas karštas gėrimas – Jagertee. Tai karšta arbata, ruošiama iš romo arba likerio Jägermeister su juodąja arbata, raudonuoju vynu, slyvų brendžiu, apelsinų sultimis ir įvairiais prieskoniais.

Daugiau įdomių straipsnių, interviu ir naudingų patarimų rasite portale VMGmaster.lt.

Urtės įspūdžių ieškokite jos „Instagram“ paskyroje ir portalo VMGonline.lt skiltyje Urtės rubrika.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: