Ne tik ką, bet ir kur pavalgyti šiandien – šie klausimai kyla kiekvieną dieną ir kartais atsakymus į juos rasti ne taip jau lengva. VMGonline.lt skuba į pagalbą: kalbina žinomus žmones apie tai, ką, kur ir netgi kaip jie valgo kasdien. Gal padės apsispręsti, kur nueiti šiandien arba rytoj?
Pirmasis rubrikos „Kur pavalgyti“ pašnekovas – aktorius, renginių vedėjas, nišinės autorinės parfumerijos kūrėjas Aistis Mickevičius.
Ar jau pietavote šiandien?
Dabar maitinuosi pagal mažo kaloringumo programą, nes noriu numesti svorio, todėl šiandien valgiau garuose virtą ar keptą menkę su ryžiais. Labai kuklus, liesas maistas, bet toks man patinka.
Labiau mėgstate pietauti namuose ar kažkur išeiti?
Retas žmogus dabar pietauja namuose, juk dauguma dirba. Aš pietauju mieste. Kur suvalgyti pietus, labai nesuku galvos, pavalgau bet kur, o štai vakarieniauti mėgstu restorane. Tai tarsi ritualas. Šitą madą nusižiūrėjau Vakaruose, ten žmonės labai dažnai maitinasi restoranuose.
Gal visgi turite mėgstamą pietų vietelę?
Mano studija yra Subačiaus gatvėje, aplinkui nėra tinkamų valgyti vietų, tai valgau kažką, kas pasitaiko pakeliui ar po ranka. Jei tik yra galimybė, mėgstu užsukti į „Gyozą“. Man patinka japoniškas maistas, o ir kokybė atitinka lūkesčius.
Pexels.com nuotr
O kokia jūsų nuomonė apie valgyklas?
Į jas žiūriu labai teigiamai. Jeigu valgykla yra gera, pavyzdžiui, tokia yra SEB banke Konstitucijos prospekte, tai tas paprastas, skanus, skrandžio neapsunkinantis maistas be visokių šamarliakų ir padažų man patinka.
10–15 Eur. Tai – gana nemaža suma pietums, suprantu, kad Lietuvoje žmonės valgo už daug mažiau.
Jeigu piko metu maitinimo įstaigoje yra labai daug žmonių ir viskas vėluoja, išliekate ramus ar susinervinate ir išeinate?
Nervinuosi ir išeinu. Nemėgstu laukti. Aš išvis nemėgstu laukti, kai laukti nėra būtina. Man atrodo, kad eilės susidaro tik dėl to, kad nepakankamai atsakingai išsinagrinėtas verslo modelis, pasamdyta per mažai darbuotojų, arba kažkas kita ten yra ne taip, kaip turėtų būti.
Kad ir kur nueitumėte, esate atpažįstamas. Ar dėmesys trukdo valgyti, mėgautis maistu?
Kartais tai, kad esu atpažįstamas, suveikia labai teigiamai, pavyzdžiui, galiu kažką be eilės gauti, kartais man įdeda tariamai skanesnį kąsnelį ar aptarnauja su didesne šypsena. Provincijoje žmonės labiau reaguoja, o Vilniuje apsimeta, kad neva nežino, nepažįsta. Provincijoje žmonės atviresni, bet aš ne visada noriu būti toks pat atviras, priimti tą dėmesį. Valgymas yra vienas iš tų atvejų, kai dėmesio nenoriu. Esu principo intravertas, todėl restoranuose, kavinukėse renkuosi nuošalesnes vietas, atokesnius staliukus salėje, kad užimčiau poziciją stebinčiojo, o ne dalyvaujančio.
Patinka valgyti vienam?
Man daug ką patinka daryti vienam. Kai tai pasakau, žmonės labai stebisi. Man patinka ir į kiną vienam nueiti, ir vienam keliauti, tad valgyti vienam tikrai ne problema. Aišku, smagu, kai yra kompanija arba kažkas, su kuo gali dalintis pietumis, bet ne bėda, jeigu tenka pietauti vienam.
„Sweet root” interjeras. Valerijos Stonytės nuotr.
Kokio tipo restoranus mėgstate: neįpareigojančius, kur visi atsipūtę, galima nulįsti kur į tamsesnį kamputį, ar su baltomis staltiesėmis ir tobula serviruote?
Baltos staltiesės labai įpareigoja, todėl į mano sąrašą tokie patenka tik ypatingomis progomis. Mėgstu skandinavišką aplinką, kai salė neperkrauta, minimali, yra daug medžio. Mėgstu „Kitchen“, man ten patinka ir interjeras, ir maistas. Labai kultūringa vieta, kur niekas nelenda į akis ir gali smagiai praleisti vakarą.
Kas maitinimo įstaigose jus nemaloniai nustebina?
Mane labai stebina, kai, tarkime, patiekalai yra surašyti į meniu, bet… jų nėra, t. y. kai kažkas vis kažko neturi, nors valgiaraštyje turi. Aš gaminu kvepalus. Jeigu kažkokių neturiu, tai ir nerašau, kad turiu. Dar stebina vietos, kurios specializuojasi gaminti dienos pietus, bet kai ateini, pavyzdžiui, 12.00, tai išgirsti, kad jau pusės valgių nėra. Kas vyksta?
O jeigu liekate namuose, ką valgote? Ar atsidaręs šaldytuvą visada randate iš ko gaminti?
Labai dažnai mano šaldytuvas būna absoliučiai tuščias. Bet aš visada esu pasidėjęs atsargai grikių ir konservuotų žirnelių, kad bėdai prispyrus galėčiau pasigaminti tokį paprastutį valgį.
Kartais gaminu namuose, bet labai kartais ir labai paprastus valgius, pavyzdžiui, apverdu brokolius ir darau piurė. Arba bulvių košę. Arba makaronus su kuo nors. Marokietiškas salotas. Mano namų virtuvė yra labai paprasta.
Kai važiuojate į gastroles, ar pasiimate užkandžių dėžutę?
Kartais. Dažniausiai įsidedu vaisių ir daržovių. Į įvairius renginius Lietuvoje dažniausiai važinėju kaip Vaigauskas su Vaigauskiene, t. y. Ineta Stasiulyte, o kolegė visada pasiima visokių dėžučių ir jų turiniu labai mėgsta dalintis. Tose dėžutėse būna rankų darbo sumuštinukų, salotų ir visko visko.
Jeigu draugas prašytų rekomenduoti, kur pavalgyti, ką patartumėte?
„Paupio 13“ Užupyje, nes visai smagus restoranas ir skanus maistas. Ten pat yra „Sweet Root“ su degustaciniu meniu – labai šauni vieta. Ir, žinoma, savo vakarienių darbinę vietą – „Kitchen“.
