naujienos Naujienos

Virtuvėje suktis mėgstanti veterinarijos gydytoja rekomenduoja, kur pavalgyti Kaune + graikiškos musakos receptas

Ugnė Jonaitytė, 2019-03-14, 7:50


Veterinarijos gydytoja ir lektorė Brigita Zakarevičiūtė, ruošdama maistą, prisimena tėčio patarimus, kelionėse ragautus patiekalus ir akies krašteliu internete matytų receptų nuotrupas. Ji patikina, kad kulinarinės knygos dulka lentynose, o ką gamins, dažniausiai susiplanuoja iš anksto. Moteris eksperimentuoja tik tada, kai išsenka šaldytuvo atsargos, o jei rezultatas nedžiugina, antro šanso nepavykusiam patiekalui nebeduoda. Tiesa, Brigita turi ir laiko patikrintų firminių idėjų. Vieną tokių ji atskleidžia ir mums!

Brigita, ar yra produktų, kurie privalo būti jūsų šaldytuve kiekvieną dieną?

Na, jei pažiūrėčiau į savo pirkinių krepšelį ar šaldytuvą, ten visada puikuosis varškė, kiaušiniai, daug daržovių ir vaisių, gabalas mėsos. Mano virtuvės lentynos pergrūstos naminių konservų ir įvairių kruopų. Bado šaldytuve niekada nėra, apsiperku savaitei, bet, manau, iš to, kas lūkuriuoja lentynose, galėčiau išgyventi daugiau nei mėnesį ir dar kaimynus pavaišinti.

Vytautės Ribokaitės nuotr.

Galbūt iš paminėtų produktų yra tokių, kuriuos laikote geros savijautos šaltiniu? Ar laikotės kokių nors taisyklių ar kasdienių ritualų, kurie padeda išlikti sveikai ir energingai?

Man mano stebuklai šviežios arba šaldytos prieskoninės žolelės iš tėvų sodo ir tai, kas yra sezoniška ir neperspausta dirbtinių prieskonių. O kur slepiasi mūsų visų sveikata ir energija, kiekvienas žinome, tik bijome sau pripažinti ir stoti su tuo į akistatą. Manau, ne ritualai, o įpročiai ir požiūris padeda išlaikyti sveiką ir energingą kūną kiekvieną dieną.

O ar yra tokių patiekalų ar produktų, kurių nemėgstate?

Oi, labai daug. Turiu labai rimtą „patologiją“ nevalgyti to, ką per prievartą kišo vaikystėje, ir ko bijau iki šiol, nors gal ir būtų skanu, bet tiesiog negaliu. Vis dar neragavau silkės, gyvūnų vidaus organų, tų riebalų nuo mėsos, nes tai sukelia daug blogų emocijų. Jie gi nekalti, kad kažkas juos darželyje ar stovykloje liepė valgyti per prievartą. Bet yra daug kitų nuostabių produktų, stengiuosi nevarginti savęs praeities šešėliais.

Vytautės Ribokaitės nuotr.

Ką renkatės, kai norite pasilepinti? Ar esate smaližė?

Neturiu jokio poreikio alkoholiui, užtat jaučiu, kad esu įklimpus į priklausomybę plikytiems pyragėliams ar glaistytiems sūreliams, todėl stengiuosi tas lentynas parduotuvėje apeiti ir nepiktnaudžiauti. Bet nemeluosiu, pasilepinimas po paros darbo kartais virsta sąžinę žudančiu apsirijimu.

Koks yra jūsų firminis patiekalas, kurio visada laukia artimieji ir draugai?

Graikiška musaka vienareikšmiškai ir dar lazanija. Musaka tikriausiai ypatinga tuo, kad tai yra patiekalas ant kurio nei vienas svečias dar nėra užsidėjęs pomidorų padažo. O kečupinių šalyje tai yra didžiulis įvertinimas!

Vytautės Ribokaitės nuotr.

Sakote, kad Lietuvoje nevengiame kečupo, tad galima spėti, kad simpatizuojate tų šalių virtuvėms, kuriose jis nepageidaujamas? Kokių šalių patiekalai yra mieliausi jūsų širdžiai?

Nors ir labai skirtingos, bet kol kas mane valdo itališka ir tikra kartvelų virtuvė. Svarbu neapsistoti ties tuo, kad Italija tik picos ir pasta, o Sakartvelas tai chačapuriai. Jos tokios įvairios! Kartvelų virtuvė mane žavi tuo, kad dauguma patiekalų yra gaminami iš sezoninių produktų, lengvai virškinami, nesuteikia sunkumo pojūčio, o Italija tiesiog tapusi priklausomybe keliauti ir ragauti.

O mėgstate lankytis restoranuose? Kuriuos siūlytumėte aplankyti kauniečiams bei miesto svečiams?

Tikrai taip. Maistas yra aistra, restoranai puikiai ją pakursto, kartais supykdo, bet nesilankyti juose būtų savęs dusinimas. Jei noriu itališkos virtuvės, Kaune pirmiausia renkuosi „Piccola Italia“ Gedimino gatvėje. Kartvelų virtuvės ambasadorė Lietuvoje, galiu drąsiai sakyti, yra Kristina ir jos „Gruzijos meno ir skonio namai“. Tai nėra vieta niekingai prisikišti pilvą. Tai vieta, kurioje tvyro tikras kartveliškas nuoširdumas ir artumas, kur vertinama produktų kokybė ir šviežumas. Ten išmokau šios virtuvės maisto gamybos subtilybių ir mielai švenčiu šeimos šventes. Na, o jei norisi save palepinti degustacine vakariene ir paragauti kažko, kas prieštarauja mano baimėms, renkuosi restoraną „uoksas“.

Vytautės Ribokaitės nuotr.

Esate veterinarė, mylite gyvūnus ir gamtą, tad norisi pasmalsauti, koks jūsų požiūris į vegetarizmą ir veganizmą?

Tai iš tiesų gana dažnas klausimas ir diskusijų objektas ir tarp mūsų srities specialistų. Dauguma mano, kad į veterinariją ir vegetarizmą atveda meilė gyvūnams, bet priežasčių yra daug gilesnių. Sakyčiau, veterinarijos gydytojai labiau susiduria su visa mitybos grandine, nei žmonės, studijuodami kitas mokslų kryptis. Per studijų metus aplankome įvairias fermas, skerdyklas ir turime tikrai puikią progą susidaryti pagrįstą nuomonę apie gyvulių auginimą, gydymą, skerdimą, mėsą ir jos produktus.

Pati valgau žuvį, įvairią mėsą, gal tik po studijų metų akademijoje išmokau atsirinkti kokio gamintojo nepirkti ir atsiranda vis daugiau kolegų, iš kurių gali nusipirkti mėsos tiesiai iš ūkių. Na, bet ne ką mažiau „baubų“ slepiasi daržovių ir vaisių lentynose. Mano nuomone, svarbu žinoti, kodėl pasirenki vieną ar kitą mitybos kelią, ir ar baimės bei įsitikinimai, yra pagrįsti.

Vytautės Ribokaitės nuotr.

Brigita su VMGonline.lt skaitytojais sutiko pasidalinti savo firminės graikiškos musakos receptu. Tiesa, kadaise atrastą variaciją tarp internete talpinamų idėjų moteris patobulino pagal save, todėl rekomenduoja dėl tikslių kiekių pasižvalgyti po kitus receptus.

Brigitos graikiška musaka

1 žingsnis: mėsos įdaras, kurį ruošiame keptuvėje: svogūnas, česnakas, malta kiauliena ir jautiena, druska, pipirai, tarkuota morka, trinti pomidorai (gali būti konservuoti), raudonėlis ir tada jau galima improvizuoti pagal save. Patroškiname.

2 žingsnis: bešamelio padažas (sviestas, miltai, pienas, druska, raudonėlis ir šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio)

3 žingsnis: priskutame bulvių, nuplauname baklažaną ir supjaustome abu ingredientus griežinėliais. Kitame žingsnyje, sluoksniuodami juos apibarstome druska, pipirais ir raudonėliu. Originaliuose receptuose juos pakepa keptuvėje, bet man nepatinka, nes būna labai riebu.

4 žingsnis: sluoksniuojame – bulvių griežinėliai, baklažano griežinėliai, mėsos įdaras, baklažano griežinėliai, bulvių griežinėliai, bešamelio padažas.

5 žingsnis: kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40–50 minučių. Iškepa, kai bulvė lengvai prasiduria. Negalima tiekti iš karto, nes viskas „pasileidžia“. Musaka turi pastovėti ir palaukti svečių orkaitėje bent valandą, o skaniausia būna pašildyta kitą dieną. Įrodyta daug kartų!

Svečiuose pas Brigitą Alfas paruošė Šreko spalvos varškėčius. Receptą rasite ČIA.

Norėtumėte, kad „Kulinarinio detektyvo“ laidos komanda su Alfu Ivanausku atvyktų ir į jūsų namus? Parašykite trumpą prisistatymą, nurodykite miestą, kontaktinius duomenis ir siųskite el. paštu: rugile@vmgvilnius.lt


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: