Gal šiandien rytą pradėjote su kava kramsnodami kruasaną? Šis prancūziškas gardėsis mėgstamas visame pasaulyje, jį galima rasti ir bene kiekvienoje kepykloje ar prekybos centre Lietuvoje. Neseniai domėjomės, ar kruasanai turi naudingų organizmui medžiagų ir aiškinomės, kaip reikėtų tinkamai vadinti šį desertą. Šiandien keliame naują klausimą: ką socialinių tinklų kultūra padarė legendiniam saldžiam Prancūzijos simboliui? Ar tikrai visi virtualioje erdvėje atsiduriantys kruasanai gali jais vadintis?
Nors manoma, kad šio deserto šaknys glūdi Austrijoje, vis dėlto jo atsiradimas siejamas su 19 amžiaus pradžios Prancūzija. Be klasikinio, sviestinio kruasano, gerai žinomos ir kitos šio deserto variacijos – su šokoladu ar marcipaninio, barstyto migdolų drožlėmis. Tokie kruasano įdarai egzistuoja dešimtmečius, o pats saldėsis ne vienerius metus buvo laikomas ikonišku prancūzišku desertu, mat jo pagaminimo procesas reikalauja ne tik laiko, daug darbo, bet ir tam tikros technikos išmanymo. Tačiau dabar kruasanai yra tapę dažnu pusryčiu pasirinkimu ar užkandžiu viso pasaulio oro uostuose, o klasikinius variantus keičia nauji ieškojimai.
Galima prisiminti ir prieš penkerius metus konditerio Dominique Anselio sukurtą kruasano-spurgos hibridą – kronutą (angl. cronut). Šis desertas yra apvalios formos, tuščiaviduris ir dažnai pasižymintis spalvota viršutine dalimi. Būtent šis prancūzas pakeitė tradicinį kruasano suvokimą ir tarsi pradėjo naują desertų erą, išsiskiriančią naujomis techninėmis inovacijomis, kūrybiškumu ir tiesiog smagumu, kuris jaučiamas eksperimentuojant.
Kronutas – jau nebe naujiena, tačiau konditerijos pasaulyje neretai kyla klausimas: kas gi bus kitas „kronutas“ ir kaip dar gali būti keičiamas įprastinis kruasanas? Atsakymus sufleruoja socialinis tinklas „Instagram“, kuris tiesiog lūžta nuo naujoviškų šio deserto nuotraukų. Čia būta ir vaivorykštės spalvomis išdabintų beigelių bumo, ir beprotiškiausių pieno kokteilių variantų, tad nenuostabu, kad išaušo ir kruasanų metas.
Kruasanai, primenantys citrininius morenginius pyragaičius, pagardinti dulce de leche kremu, šokoladiniai su avietėmis, krembriulė skonio ar kruasanai su „pastrami“ ir marinuotais apelsinais. Niujorke galima rasti ir spalvingų pinakolados skonio variantų, taip pat egzistuoja vaivorykštės spalvomis tviskančių, ryškiai rožinių barbišku įdaru užpildytų kruasanų, o tikriems šio deserto gerbėjams per gimtadienį siūloma rinktis net ir specialiai gimtadieninę šio deserto variaciją.
Konditerijos profesionalai kai kuriuos iš tokių „iškraipymų“ vertina kritiškai, kitiems, kurie neatsisako specialios kruasano gaminimo technikos, yra atlaidesni ir jų įgūdžius vertina. Tokie profesionalai įsitikinę, kad pirmiausia reikia tobulai įvaldyti klasikinę receptūrą ir techniką, o tuomet jau galima imtis eksperimentų. „Kruasaną pagaminti paprasta, tačiau jį ruošiant labai svarbi technika“, – Eater.com komentavo vienas Niujorko šefas Gabrielis Kreutheris.
„Įdarai ar kiti priedai neturėtų paslėpti kruasano kokybės. Kai sukuri gražų, sluoksniuotą kruasaną, nesinori jo sugadinti įvairiais kremais. Tai tikra gėda“, – nuomonę išreiškė kitos Niujorko kepyklos vykdantysis šefas („executive master baker“) Yann Ledoux.
