Košių dvikova: kam geriau rinktis grikių, o kam – avižų košę?

Košės ypač dažnai tampa pusryčių pasirinkimu – ir ne be priežasties. Seniai žinoma, kad šis patiekalas užtikrina sotumo jausmą ir organizmą aprūpina visa gausybe reikalingų medžiagų. Bet galbūt vienos košės geresnės už kitas? Šįkart skelbiame avižų ir grikių košės dvikovą. Nugalėtoją išsiaiškinti padės mitybos specialistas, tinklaraščio „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas Artur Swan.

Tiek viena, tiek kita košė yra verdama vandenyje ir šiek tiek pasūdoma ar pasaldoma. Į abi košes galima įpilti ir šlakelį pieno ar pagardinti kitais ingredientais pagal kiekvieno skonį. Tačiau turint omeny, kad tokių papildomų produktų kiekiai išties nedideli, jų į palyginimą neįtrauksime ir analizuosime tik grikių bei avižų kruopų maistingumą.

MAISTINGUMAS

Pagal kaloringumą šiek tiek pirmauja avižos. Jos turi ir truputį daugiau baltymų, kalcio. Grikiai pranašesni turimų angliavandenių kiekiu. Taip pat valgydami grikius gausite daugiau kalio. Pasak mitybos specialisto A. Swan, grikiuose yra net aštuonios organizmui reikalingos aminorūgštys, taip pat jie turi daug magnio (reikalingo organų, raumenų ir širdies funkcijoms palaikyti) – daugiau nei 20 procentų dienos normos. O štai suvalgę avižų, patikina A. Swan, gausite 52 procentus reikiamo kiekio fosforo ir net 26 procentus geležies.

STIPRYBĖS

Kaip sako mitybos specialistas, tiek avižų, tiek grikių košė nepaprastai naudinga organizmui. Grikiai be jau aprašyto maistingumo pasižymi ir kitomis stiprybėmis. „Šios kruopos savyje turi priešuždegiminių savybių, daugiau vitamino B nei avižos – apie 20 procentų, kai avižos – tik 8 procentus. Grikiuose esantis vitaminas B6 ar niacinas padeda reguliuoti hormonus, gerina kraujotaką, mažina cholesterolio lygį, stiprina imuninę sistemą“, – grikių gerąsias savybes vardija specialistas. Jis pamini ir dar vieną vertingą detalę – grikiai auga labai greitai, todėl jų augimo procese naudojama mažai pesticidų.

Avižos taip pat pasižymi visa gausa privalumų. „Jos ypač mažina blogąjį cholesterolį, gali padėti išvengti vainikinių arterijų ligų. Viso grūdo avižos, kurias organizmas pasisavina iš lėto, mažina kraujospūdį, tad 100 gramų per dieną gali padėti sergantiems širdies ligomis. Šie grūdai savyje turi daug antioksidantų polifenolių, kurie taip pat prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo, uždegiminių procesų organizme mažinimo. Vartojant avižas ilgiau nei tris mėnesius, ženkliai pagerėja plaukų, nagų ir odos būklė“, – pasakoja A. Swan.

Jis mini ir kitas stiprybes: jose esanti ląsteliena gerina virškinimą, saugo nuo vėžinių susirgimų, infekcijų, virškinamojo trakto problemų. Be to, šie grūdai labai tinka kaip užkandis vakare, mat savyje turi aminorūgščių, kurios skatina melatonino gamybą ir taip gerina miego kokybę.

SILPNYBĖS

Tiek grikiai, tiek avižos yra nepaprastai naudingos, o silpnybių praktiškai nėra. Vis dėlto, galima paminėti, kad avižos, nors savyje ir neturi gliuteno, dažnai yra auginamos tuose pačiuose laukuose, kur ir kviečiai, todėl sergantiems celiakija ar turintiems alergiją gliutenui jas reikėtų valgyti atsargiai.

VERDIKTAS

Mitybos specialistas grikius rekomenduoja valgyti tiems, kurie serga celiakija ar yra alergiški gliutenui. Taip pat dėl turimo magnio ir vitamino B6 šios kruopos labai tinka turintiems širdies problemų. „Grikiai labai praverčia ir vegetarams ar veganams, kuriems gali padėti surinkti reikiamą baltymų ir aminorūgščių kiekį“, – sako A. Swan.

Avižos naudingos sergantiems širdies ligomis, besiskundžiantiems žarnyno problemomis. „Avižas patarčiau valgyti ir turintiems miego sutrikimų bei norintiems pagerinti savo odos, plaukų ir nagų būklę“, – patarimais dalijasi specialistas.

Jo teigimu, grikiai ir avižos yra lygiaverčiai varžovai, todėl ir nugalėtojais gali būti laikomi abu. „Kaip subalansuotos mitybos specialistas patarčiau neapsiriboti tik vienu ir stengtis kuo dažniau valgyti tiek grikių, tiek avižų košę. Taip pat rekomenduočiau įsidėti Himalajų ar keltų druskos, kuri ne tik pagardins patiekalą, bet ir papildys mineralinėmis medžiagomis, kurios reikalingos mūsų imuninei sistemai, perduodant nervinius impulsus bei sveikiems kaulams ir dantims“, – komentuoja A. Swan.