Dauguma mūsų rytą pradeda nuo kavos. Vasaros metu, kai oras atšyla, norisi gerti gaivinančius gėrimus. Todėl šiltuoju metų laiku kofeino mėgėjai žemai lenkiasi jos didenybei šaltai kavai. Tokia kava gali būti gaminama įvairiai: karštą espresso užpilant šaltu pienu ir atvėsinant ledukais, cold brew (šalto brandinimo) metodu arba ledukus sutrinant iki vientisos frappe masės. Saldumynų mėgėjai tokias kavas dar paprašo pagardinti įvairiausiais sirupais.
Šaltos kavos atsiradimo istorija apipinta legendomis. Kai kurios jų siekia net XVII a. ir nukelia į Vieną. Ši istorija byloja, kad Vienos gyventojai pradėjo eksperimentuoti su kavos pupelėmis, kurias jiems paliko turkų kariai, ir taip atrado šaltos kavos gėrimą. Kiti sako, kad šalta kava atsirado Prancūzijoje, ji evoliucionavo iš tenykščio kavos gėrimo, pavadinto mazagran espresso, citrinos ir ledukų. Šis keistas derinys patiko ne visiems, nes, na, kava ir citrina išties neskamba viliojančiai.
XIX a. yra užfiksuotos pirmosios šiandieninės frappe (itališkai granita al caffè) užuomazgos, t. y. kava su trintu ledu. Galiausiai šalta kava išpopuliarėjo maždaug 1920 metais dėl didelės Amerikos kavos virėjų asociacijos. Antrojo pasaulinio karo metu šalta kava buvo kiek primiršta, tačiau vėl į madingų gėrimų olimpą įžengė su „Starbucks“ pastangomis. Turbūt nereikia pasakoti, kas yra tas kultinis frappuccino.
Legendinė „Starbucks“ šalta kava, patiekiama su įvairiais sirupais, šokoladu ir plakta grietinėle – „frappuccino“.
Pagrindiniai šaltos kavos pagaminimo būdai yra du: šaltas brandinimas ir atvėsinta plikyta kava. Šaltą kavą su atvėsinta plikyta kava galime išgauti net naminiu kavos aparatu: karštas espresso yra maišomas su šaltu pienu, pridedama ledukų ir norimų pagardų. Šaltas brandinimas arba cold brew yra kur kas įdomesnis metodas, kurį sunku paaiškinti. Tam į pagalbą pasitelkėme Pauliną Palaikytę, dirbančią kavos trenere ir laimėjusią antrą vietą Lietuvos baristų čempionate.
Kas yra šaltai brandinta kava?
Šaltai brandinta kava – viena naujausių tendencijų kavos kultūroje Europoje. Tai – sveikas pasirinkimas norintiems mėgautis energizuojančiais, gaivinančiais, bet tuo pačiu sveikais gėrimais. Dėl brandinimo proceso, kuris trunka mažiausiai dvylika valandų, ši kava pasižymi subtiliu skoniu, kuriame atsiskleidžia visi pasirinktai kavos rūšiai būdingi skonio niuansai. Tuo pačiu brandinimas užtikrina, kad gėrimas prisisotintų kofeino ir veiktų tonizuojančiai. Tai – gėrimas, leidžiantis eksperimentuoti, ruošiant šią kavą su įvairiais sirupais, vaisiais, gaminant kokteilius, kurių sezonas kaip tik prasideda.
Kur ir kaip atsirado šaltai brandinta kava?
Visos naujos kavos mados ateina iš Amerikos. Šaltai brandintą kavą patys amerikiečiai turi gana seniai. Mes, lietuviai, kaip ir viską, įsisaviname šiek tiek vėliau. Kavos naujienos pasiekia pirmiausia didžiausius Europos miestus: Londoną, Amsterdamą, Berlyną, Helsinkį. Aš pati apie brandintą kavą sužinojau prieš dvejus metus. Brandinta kava oficialiai Lietuvoje startavo šiais metais. Taip pat ir paprasta šalta kava atsirado iš už Atlanto. Tik mes, europiečiai, šias idėjas pritaikome savaip.
Kuo šaltai brandintos kavos pagaminimas skiriasi nuo karštos?
Šaltai brandintą kavą užpilame šaltu vandeniu, o paprastą šaltą kavą mes praskiedžiame ledukais, kad ji atvėstų. Tai yra visiškai skirtingi būdai. Norint sukurti tobulą šaltai brandintą kavą, ji dažniausiai yra laikoma inde 14–16 valandų. O ruošiant paprastą šaltą kavą, espresso ar kita juoda kava kontaktą su vandeniu gauna maždaug per 30 sekundžių. Tuomet skiriasi ir skonis, ir pati masė. Kai į karštą kavą dedame ledukus, ji prasiskiedžia.
Ar šalta kava, nesvarbu, kuriuo metodu ruošta, žmogaus organizmą veikia taip pat, kaip karšta?
Karšta kava turi daugiau kofeino. Kuo didesnis kavos santykis su vandeniu, tuo išskiriamas didesnis kofeino kiekis. Tarkime, jeigu kava šaltai brandinama yra 16 valandų, kofeino koncentratas yra be galo stiprus ir kava tampa labai tonizuojanti. Dažniausiai tokią kavą rekomenduojama praskiesti ledukais arba užpilti ant ledų, gaminti kokteilius. O kai karšta espresso kava yra užpilama ledukais, kava nebeturi tokio didelio kofeino poveikio. Kadangi kavos kontaktas su vandeniu yra trumpas, ji praranda savo stiprumą. Šaltai brandinta kava leidžia pajausti stiprias skonio savybes. Būtina pabrėžti, kad jai labai svarbus stambus malimas. Kava neturėtų būti itin tamsaus skrudinimo, nes kuo tamsesnis skrudinimas, tuo labiau kava yra tinkamesnė espresso gėrimams. Kadangi kava yra brandinama, šiuo atveju geriausia būtų šviesesnis skrudinimas.
Ar kavą su sirupais galima vadinti ta tikrąja šalta kava?
Apskritai, paprasta šalta kava turėtų būti kava su ledukais, skirta atsigaivinimui. Tačiau lietuviai visada yra įpratę kavą gerti kuo saldžiau, kuo daugiau į ją visko sudėti. Mes ir su šaltai brandinta kava kuriame įvairius kokteilius, taip žmogus gali pasirinkti savo mėgstamą skonį. Šaltai brandinta kava yra labai stipri, todėl ir kuriame įvairius kokteilius su vandeniu, sultimis ir įvairiausiais kitais priedais. Vienas įdomesnių variantų – nitro. Pirminis vaizdas visada primena alų, nes kokteilio sudėtyje yra azoto arba angliarūgštės, todėl jis labai putoja. Jame kava yra skiedžiama santykiu 1:1. Pavyzdžiui, pilame du litrus šaltai brandintos kavos ir du litrus vandens, o sirupo pilame į patį puodelį. Vaizdas ir skonis būna pasakiški.
Labai svarbu ir kavos rūšis. Afrikietiškos kavos turi daugiau vaisių skonio: citrusiniai vaisiai, uogos. Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos šalys – labiau šokolado, riešutų prieskonių. Jeigu jas pagardiname riešutų sirupu, skonis dar labiau išryškėja. Visada įdomu eksperimentuoti, nes nežinai, kokį skonį išgausi kiekvieną kartą.
Kokią šaltą kavą derėtų rinktis kavinėje, kad ji turėtų visas savo teigiamas savybes?
Populiariausios kavos restoranuose ar kavinėse visuomet yra tradicinės latte, cappuccino, espresso. Šiandien kavos kultūra yra labiau pažengusi. Kiekviena kavinukė turi savo skrudyklą, perkant pupeles bendrauja su kavos tiekėjais, kiekviena iš jų turi savitą šaltą gėrimą. Kažką parekomenduoti yra labai sudėtinga, nes kiekvienas žmogus individualus. Tačiau kalbant apie restoranus, juose jūs gausite paprastą šaltą kavą, t. y. espresso su pienu ir ledukais. Tai – paprasčiausia ir populiariausia kava tokiose vietose. Visuomet patarčiau klausti, būti smalsiems ir žinoti, ko norite.
Pasak kavos trenerės Paulinos Paurytės, šaltai brandinta kava geriausiai tinka šaltos kavos gėrimams ruošti. Tačiau pupelių labai tamsiai skrudinti nederėtų.
Išsiaiškinę viską apie šaltą kavą, nusprendėme padaryti šaltos kavos kainų palyginimus keliose lietuviškose tinklinėse kavinėse. Štai rezultatai:
„Caffeine Roasters“: espresso su ledu – 1,60 Eur, frappe: maža – 2,15 Eur, didelė – 2,45 Eur (sirupas + 0,35 Eur), ledinė latte: maža – 1,95 Eur, didelė – 2,25 Eur, ledinė mocca: maža – 2,20 Eur, didelė – 2,50 Eur.
„Vero Cafe“: šalta latte: maža – 2,15 Eur, didelė – 2,60 Eur (sirupas + 0,50 Eur).
„Huracan Coffee“: ledinė latte ir ledinis cappuccino – 2,40 Eur, ledinis espresso – 2 Eur, ledinė graikiška kava – 2,60 Eur.
„Cat Cafe“: „Ledinis Simba“, t. y. juoda kava su apelsinų sultimis ir karameliniu sirupu: 200 ml – 2,20 Eur, 350 ml – 3 Eur. Šalta „Frappe-Catte“ arba „Latte-Catte“ – 3 Eur.
Kad šalta kava daugelyje vietų yra žymiai brangesnė už karštą – akivaizdu. Paklausę, kodėl, vienoje kavinėje gavome atsakymą: „Daugiau darbo ir daugiau sirupo, tai susideda į kainą. Ir frapei pagaminti naudojamas birbiantis aparatas ledukams grūsti, jis juk irgi dėvisi.“ Priėmėme šį atsakymą, o kokia ta tikroji tiesa, paliksime spręsti savo skaitytojams kofemanams. Taigi atsipūskite, pasimėgaukite viena iš nedaugelio šiltų vasaros dienų ir atsigaivinkite puodeliu šaltos kavos. Tokiomis dienomis galima ir su sirupu.
