naujienos Naujienos

Kodėl verta rūšiuoti? Žymių žmonių komentarai ir naudingi patarimai

VMGonline.lt, remiamas turinys, 2019-04-12, 16:00


Žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, tačiau dažno poreikiai ir įpročiai, vis augantis vartojimas nėra draugiški aplinkai. Ne tik mažėja išteklių, tačiau taip pat vis daugiau teršiama gamta. Ir visgi yra viena išeitis, kuri leidžia sumažinti šiukšlių kiekį: rūšiavimas. Apie jį daugelis žino, tačiau vis dar ne visi praktikuoja. VMGonline.lt paprašė trijų žymių maisto pasaulio atstovų papasakoti, kodėl jie rūšiuoja, o „Žaliasis taškas“, didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje, užsiimanti prekinių pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimu, pateikė pagrindines priežastis, kodėl verta rūšiuoti kiekvienam, bei kaip tai daryti.

Valerijos Stonytės nuotr.

Rūšiavimas – ne prievolė, o azartas

Alfui Ivanauskui, Virtuvės mitų griovėjų idėjiniam lyderiui, priežastis rūšiuoti esanti paprasta, bet labai svarbi: turime rūpintis savo ateitimi ir rodyti pavyzdį jaunajai kartai, kadangi didėjantis šiukšlių kiekis liečia mus visus.

„Naudodami vienkartinį plastikinį šiaudelį ar stiklinę, dažnai nesusimąstome, kur tai nukeliauja. Už tai mažiausiai, ką galime padaryti, tai pasirūpinti, kad kiekviena pakuotė atsidurtų jai skirtoje vietoje. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad daugelį daiktų galima panaudoti ir antrą, ir trečią kartą. Tiesą pasakius, rūšiavimas man išaugo į azartą keliantį užsiėmimą. Pavyzdžiui, kai maisto įstaigose yra dėžės skirtingoms šiukšlėms, viskas tampa žaidimu: šią pakuotę meti ten, kitą ten. Jauti ir asmeninį pasitenkinimą, ir taip pat geras emocijas, kad darai naudingą darbą,“ – pasakoja Alfas.

Pasak jo, rūšiavimas keičia ir mąstymą – neretai skirstydamas šiukšles pamatai, ko naudoji daugiausiai, ir kad kai kurių pakuočių galima išvengti. Tokiais atvejais kyla noras pirkti produktą, įpakuotą kitaip, o galbūt išvis neįpakuotą. Pavyzdžiui, ateina supratimas, kad visai nebūtina kiekvienos daržovės dėti į atskirą maišelį. Tiesą sakant, daugumai daržovių išvis nereikalingi maišeliai.

Julija Steponavičiūtė, mados pasaulyje gerai žinomas modelis ir populiaraus maisto tinklaraščio „Kitchen Julie“ įkūrėja, pasakoja, kad rūšiuoja jau labai seniai: „Maždaug nuo tada, kai man buvo 13, rūšiuoti ėmė mano šeima, tad man tai nesvetima jau daugiau nei 10 metų. Įprotis išaugo natūraliai, nes gyvendama rūšiuojančioje šeimoje ėmiau matyti, kad tai ir patogu, ir estetiška, ir saugoma gamta. Rūšiuojant šiukšlės nepradeda smirdėti taip greitai, nes galima atskirai pirmiausiai išmesti maisto atliekas. Pati rūšiuoju plastiką, popierių, stiklą ir maisto atliekas. “

Na, o Ieva Greičiūnaitė, rašanti maisto tinklaraštį „Nestoras maistas“ ir taip pat dirbanti modeliu, prisipažįsta, kad rūšiavimo klausimu yra švelniai pamišusi. Jei tik yra kombinuota pakuotė iš, tarkime, plastiko ir popieriaus, Ieva būtinai pasistengs atskirti dalis ir įmesti jas ten, kur priklauso.

Pašnekovė atskleidžia, kad didžiausią dėmėsį skiria plastikui. Apie jį ji turi daugiausiai informacijos, nes juk plastikas gyvuoja bent 2 kartus ilgiau nei mes patys, o plastikinės pakuotės parduotuvėje marga visur. Taigi, norisi bent dalele prisidėti prie aplinkos tausojimo. Be to, rūšiavimas padeda suvokti, kiek visgi daug plastiko yra kiekvieno mūsų gyvenime, net jei ir norisi jo išvengti. Štai kad ir brokolis – perkant parduotuvėje, jis visuomet bus supakuotas į plastikinę plėvelę, tad reikėtų ją bent jau išrūšiuoti.

Kodėl verta rūšiuoti?

Gali pasirodyti, kad rūšiuoti nėra prasmės – kartais atrodo, kad vienas žmogus nieko pakeisti negali. Tačiau „Žaliasis taškas“ pateikia kelias geras priežastis, kurios įrodo, kad kiekvieno indėlis yra svarbus.

Pirmiausiai, rūšiuodami taupome išteklius. Medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos, tad rūšiuodami taupote nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius. Pavyzdžiui, perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie yra iškertami popieriui gaminti.

Be to, rūšiuojant ženkliai mažinamas kenksmingų dujų, išsiskiriančių atliekoms yrant sąvartynuose, išsiskyrimas. Dėl to mažėja ir oro, kuriuo kvėpuojame, užterštumas. Vien perdirbant popierių oro tarša sumažinama apie 70 proc. Žinoma, kartu mažiname ir savartynus – mažėja jam reikalingo ploto plėtra. Išmestos pakuočių atliekos sąvartyne gali irti net iki 500 metų

Galiausiai, rūšiuodami ir leisdami perdirbti atliekas, sutaupote daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai. Pasak „Žaliojo taško“ duomenų, vien perdirbant gėrimų skardines sutaupoma iki 95% energijos.

Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, konteineryje jos gali užimti net iki 80 proc. tūrio. Skaičiuojama, kad vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų.

Kerniaus Pauliukonio nuotr.

Pirmi žingsniai link rūšiavimo ir aplinkos tausojimo

Paprašyta pasidalinti rūšiavimo ir aplinkos tausojimo patarimais, tinklaraštininkė Julija pateikia ne vieną. Ji ypatingai mėgsta pasilikti nuo siuntinių liekančias kartonines dėžes, jei tik yra kur jas laikyti. Dėžės praverčia tiek gabenant daiktus, tiek kaip apskritai daiktų laikymo sistemos sandėliuke. Sveikus stiklainius Julija stengiasi prikelti antram gyvenimui nuveždama pas močiutes ir parsiveždama pripildytus uogienių ir konservų. Jei važiuoja į šeimos sodybas, maisto atliekas kompostuoja ir kompostą naudoja kaip trašas, o sodyboje sukauptas kartonas ir popierius tarnauja kaip prakuros.

„Apskritai stengiuosi mažinti šiukšlių kiekį. Parduotuvėje nešiojuosi daugkartinius maišelius, į kuriuos dedu daržoves, vaisius ir riešutus. O vietoje plastikinės maisto plėvelės, kuria žmonės mėgsta uždengti kad ir dubenyje likusias salotas, naudoju bičių vašku padengtus popieriaus lakštus. Tai tarsi drobelė, kurią vėliau galima išplauti ir naudoti toliau. Be to, tai yra būdas maistą laikyti organiškoje aplinkoje, kadangi bičių vaškas yra natūrali medžiaga. Dar viena opi problema – plastikiniai šiaudeliai, bet jie mano namuose seniai pakeisti metaliniais ir bambukiniais,“ – mintimis dalinasi tinklaraštininkė.

Tiek Ieva, tiek Julija ir Alfas pataria, kad svarbu ieškoti produktų vietiniuose turguose. Ten dažniausiai produktai būna neįpakuoti, tad telieka atsinešti savo maišelius, stiklainius ar kitokias taras ir džiaugtis aplinkos neteršiančiais sprendimais. Ieva priduria, kad apskritai verta atkreipti dėmesį, jog kasdieniniai daiktai būtų perdirbami ir draugiškesni gamtai. Pavyzdžiui, plastikinius dantų šepetėlius galima keisti bambukiniais.

„Žaliasis taškas“ atkreipia dėmesį į pirkinių planavimą. Suplanavus sąrašą, nusiperkama tik tai, ko reikia, o jeigu išeina, galima tam tikrus dalykus pirkti didesniais kiekiais. Verta atkreipti dėmesį, ar pakuotės perdirbamos, ar galbūt kai kuriuos daiktus galima netgi papildyti, tarkime, muilą. Žinoma, visada prieš perkant naują daiktą reikėtų pasižiūrėti, ar dar galima sutaisyti seną. Galiausiai, aplinką saugo, ir bendrystę skatina, dalinimasis resursais tarpusavyje.

Taigi, suprasdami, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso planetos ateitis ir aplinkos oro, vandens, dirvožemio kokybė, galime ryžtingiau keisti įpročius ir rūpintis gamta. Kaip pradėti rūšiuoti namuose, gali pagelbėti šie 3 žingsniai.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: