naujienos Naujienos

Kepate pyragus, keksiukus ir bandeles tada, kai jų visai nereikia? Atskleidžiame, kodėl!

VMGonline.lt, 2018-05-21, 18:20


Mieliau matuojate reikiamą miltų kiekį cinamoninėms bandelėms ar laužote sausainius tinginiui, nei darote tai, ką iš tikrųjų reikėtų? Studentai, freelanceriai, mažylius auginančios mamos – visi jie kuo puikiausiai žino, ką reiškia, kai būtent dabar reikia išsikepti keksiukų. Arba obuolių pyragą. Būtinybės čia ir dabar išsikepti ką nors skanaus (nors „deadline“ jau kvėpuoja į nugarą) tikrai nėra. „The New York Times“ diagnozuoja – jus kamuoja procrastibaking (angl. baking – kepimas). Darbų atidėliojimas, pasirodo, turi skonį.

Jei darbų vilkinimą, vadinamą prokrastinacija, galima priskirti praeičiai (posakis „Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs“ nepaklūsta šių dienų žargonui), ko gero, procrastibaking galėtume vadinti modernių laikų reiškiniu. Kepti siekiant išvengti rimtų darbų arba to, ko visai nereikia. Pagyventi be namuose kepto pyrago vieną dieną tikrai galima, ar ne? Jei mintyse prieštaraujate, blogiausiu atveju dėl skanumyno galima nušuoliuoti iki parduotuvės ar kepyklos.

Kai kurie atidėliotojai tyčia renkasi kuo sudėtingesnį, daug žingsnių ir etapų turintį ir marias laiko suryjantį receptą. Pavyzdžiui, rašytoja Jessica Cale renkasi prancūziškus orinukus (pranc. macarons). Kiekvienas bent kartą juos kepęs pasakys, kad šis elegantiškas desertas ne iš lengvųjų, o jam paruošti tinkamai prireiks laiko – pats procesas gali užtrukti netgi 3 dienas.

Pastebėta, kad grotažymė #Procrastibaking „Instagram“ tampa itin populiari prieš studentų egzaminų sesijas (pagal šią grotažymę tekstui parinkome nuotr. – VMGonline.lt). Svarbu paminėti dvi sąlygas, kurios būtinos atidėliojimui: kepti turite iš produktų, kuriuos turite namuose (ėjimas pirkti šokolado plytos gadina visą procrastibake idėją) ir kepinys turi būti absoliučiai nebūtinas jūsų mitybai.

Karletono universiteto psichologijos profesoriaus Timo Pychylo teigimu, procrastibaking yra emocinis ir iracionalus sprendimas daryti tai, kas mus verčia jaustis geriau dabar vietoj to, ką privalome atlikti. „Būtinybę“ kepti jis lygina su būtinu tvarkymųsi (angl. procrasticleaning). Vieni tvarkosi, kiti kepa, treti randa kitų būdų. Abu užsiėmimai esamu momentu mus verčia jaustis gerai – produktyviais ir turinčiais įgūdžių. Nors tiesa ta, kad tokie užsiėmimai atitraukia nuo ateities.

2000-ųjų poetės Grace Paley eilėraštis „The Poet’s Occasional Alternative kuo puikiausiai apibrėžia šį reiškinį:

„I was going to write a poem

I made a pie instead it took

about the same amount of time

of course the pie was a final

draft a poem would have some

distance to go days and weeks and

much crumpled paper“

Vis dėlto, daugelis rašytojų sako, kad kepimas – darbo dalis, leidžianti įeiti į flow state, būseną, kuri atlaisvina kurti trukdančius varžtus, vadinamąjį rašymo bloką (angl. writer‘s block). Mia Hopkins, rašytoja iš Los Andželo, sako, kad torto ruošimas atpalaiduoja labiausiai, kadangi stimuliuoja daugiau juslių nei kiti receptoriai: tešlą reikia išminkyti, supjaustyti vaisius, pakloti pagrindą…

Keista, tačiau net ir profesionalūs kepėjai, kurių profesijoje svarbus kūrybiškumas, vengdami darbų imasi kepimo (ir vėl!). Tačiau kadangi darbe kuria daugiaukščius elegantiškus ir sudėtingus tortus, todėl atsipalaidavimui renkasi paprastesnius skanėstus: sausainius, braunius ar pyragaičius „scones“.

Parengta pagal „The New York Times“.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: