Jeigu instagramo paieškos laukelyje įvesite žodžių junginį „food porn” su grotažyme priekyje (#foodporn), jums „išmes“ daugiau nei du šimtus milijonų maisto pornografijos atvejų. Kas tai yra?
Apetitiškas glamūras
Nors pirma mintis kyla apie kažkaip nepadoriai provokuojamai patiektą maistą, tačiau taip nėra. Vikipedija rašo, kad instagramo vartotojų itin mėgstamas terminas „food porn” vartojamas kalbant apie glamūrines maisto nuotraukas, kuriose produktai, patiekalai atrodo taip skaniai, kad į juos bežiūrint įsijungia vaizduotė, sužadinami skonio receptoriai, sudrėksta gomurys, o smegenys sukuria skonio simuliantą – t.y, žiūrėdami nuotraukas, regis, jaučiame jose užfiksuotų patiekalų skonį, faktūrą ir taip įsijaučiame, kad imame geisti jį suvalgyti čia ir dabar, net nebūdami alkani. Tai tiek, atrodytų, to nepadorumo.
Pexels.com nuotr.
„Čia ir dabar”
„Food porn” stiliumi fotografuojamo maisto gausu reklamose, maisto tinklaraščiuose, kulinarinėse knygose. Tiesa, labai dažnai stengiamasi išgauti, sukurti dabarties akimirkos įspūdį – neva bandelė buvo ką tik nubarstyta cukraus pudra: taip „ką tik”, kad pudros dulkelės dar tebesisuka ore. Termino “food porn” bus verta ir nuotrauka šolokoladinio torto gabalėlio, nuo kurio desertine šakute kažkas ką tik atgybo mažytę dalelytę, ir šokoladinis glaistas, regis, tuoj nuvarvės. Taip ir norisi mažojo pirštelio galiuku tą šokolado lašelį sugauti ir… nulaižyti. Tokius ir panašius scenarijus kuria mūsų vaizduotė, žiūrėdama fudporną.
Pexels.com nuotr.
Apgaulė
Jungtinėse Amerikos Valstijose „food porn” turi kiek kitokią reikšmę ir tikslą. Tuo sėkmingai naudojasi įvairios marketingo kompanijos, atstovaujančios nesveiko maisto gamintojus. “Food porn” yra būdas nesveiką maistą parduoti kaip sveiką (arba neskanų kaip skanų), manipuliuojant žmogaus ketinimais valgyti mažiau kaloringą, sveikesnį, kokybišką produktą. Šia prasme maisto pornografija bene labiausiai siejasi su tuo, kas iš tikrųjų yra pornografija – žmogaus psichiką žalojantis užsiėmimas, priešingai nei apibūdintume tikrą meilės aktą.
Tiesą sakant, aštuntajame dešimtmetyje terminas „food porn” buvo vartojamas kone tiesiogiai, t.y., juo būdavo apibūdinamas žmogaus organizmui nesveikas maistas. Tik vėliau terminas įgavo naują reikšmę ir imtas vartoti, aprašinėjant estetiškai patiektą maistą arba jo gaminimo procesą.
Pexels.com nuotr.
Viskas ir bet kas
2000 – aisiais terminas „food porn” dar kartą evoliucionavo, ir iki šių dienų naudojamas tiesiog skaniai patiektam, apetitą žadinančiam maistui apibūdinti. Tuo tarpu grotažymės suteikė galimybę internete rasti “maisto pornografijos” bendraminčių: #foodporn sujungė daugybę žmonių, kurie kasdien dalinasi savo valgomo maisto nuotraukomis ir žiūri į nuotraukas, kuriose užfiksuota, ką ruošiasi valgyti kiti. Šiandien maisto pornografija patiriama visur, o jai suprasti ir išgyventi nebeliko jokių barjerų: nei kalbinių, nei geografinių, nei estetinių. Kitaip tariant fudpornas tapo popkultūros dalimi, kiekvieno mūsų kasdienybe. Šiuo terminu jau gali būti pavadintas bet kuris maisto produktas ar patiekalas, kažkam kažkodėl sužadinęs norą jį suvalgyti, tapęs pasigėrėjimu akims ar malonumu gomuriui. Vienam seilėtekį sukelia čija sėklų pudingo, kitam – nuo picos gabalėlio tįstančio sūrio vaizdas. Abu šie vizualiai ir skonio prasme labai skirtingi dalykai gali būti vadinami fudpornu. Juk susijaudinimo išgyvenimas, malonumo patyrimas yra neabejotinai labai subjektyvūs dalykai, tiesa?
Pexels.com nuotr.
Kuo daugiau sveikos mitybos, tuo daugiau „food porn“
Pastebėta tendencija, kad kai pasaulis itin susirūpino sveika mityba, dietomis ir mankštomis, „food porn” poreikis ir populiarumas dar labiau išaugo. Tyrinėtojai tai aiškina paprastai: ribodami save žmonės neriboja savo vaizduotės. Apetitą žadinančiomis maisto nuotraukomis žurnalai „maitina” dietų besilaikančių žmonių vaizduotę ir suteikia jiems vujeristinį fantazijų apie maistą malonumą. Panašų jausmą suteikia ir įprastinės pornografijos žiūrėjimas.
Pexels.com nuotr.
Skanūs istorijos „trupiniukai”
Anksčiausiai terminas, panašus į „food porn”, aptinkamas Aleksandro Cockburno straipsnyje, išspausdintame 1977 m. gruodį The New York Review of Books, kuriame rašoma, kad spalvotos patiekalų nuotraukos sukelia tam tikrą jaudulį, sustiprina neprieinamumo jausmą ir yra savotiškas „gastro porno”.
1984 m. amerikietė feministė Rosalind Coward knygoje „Female Desire: Woman’s sexuality today“ be užuolankų susiejo tam tikru būdu pateiktus maisto vaizdus su erotika ir pastebėjo, kad nepriekaištingai paruoštas ir gražiai patiektas maistas yra patarnavimo, atsidavimo kitam aktas, meilės ir dėmesio simbolis.
Britanijoje terminas tapo populiarus 1990 – aisiais. Jį išgarsino televizijos kulinarinis šou Two Fat Ladies. Po vienos laidos, kurioje buvo sunaudota daug sviesto ir grietinėlės, laidos prodiuseris tokį besaikį kaloringų produktų vartojimą apibūdino kaip pornografinį džiaugsmą.
1997 m. sukurta internetinė svetainė „Foodporn”, kuri pradėjo spausdinti straipsnius ir apžvalgas apie maistą ir restoranus.
