naujienos Naujienos

Ką valgyti žygyje?

VMGonline.lt, „IKI" nuotr., 2019-08-07, 16:30


Vis labiau populiarėja aktyvi laisvalaikio veikla – žygiai pėsčiomis. Žygiuojama po miškais ir gamtos turtais apdovanotą Lietuvą, pėsčiomis leidžiamasi ir į tolimesnes klajones. Tiek patyrę, tiek pradedantys žygeiviai patvirtins, kad toks nuotykis virsta tikru išbandymu ne tik kojoms, bet ir… skrandžiui. Ką svarbu žinoti susiruošus į žygį bei koks maistas tinkamiausias minant ne pačiu trumpiausiu taku?

Organizmas patirs mažesnį šoką, jei ruošitės iš anksto

Pasak pranešimo spaudai, ilgesnės kelionės pėsčiomis visuomet pareikalauja fizinės ištvermės, o ši iš dalies priklauso ir nuo to, ką ir kiek mes valgome. Pirmoji taisyklė, anot „Iki“ maisto ekspertės V. Juodkazienės, yra tinkamas organizmo aprūpinimas skysčiais, todėl žygio metu būtina gerti daug vandens ir turėti pakankamas jo atsargas: „Jei keliaujama apie 50 km, būtina išgerti ne mažiau kaip 3 litrus vandens, o einant 100 km rekomenduojama suvartoti net apie 6 litrus vandens.“

Ne mažiau svarbus ir pats pasiruošimas žygiui. „Bent dieną prieš ilgas distancijas patariama valgyti lengvesnį, tačiau maistingą ir visavertį maistą. Pasirūpinkite, kad vakarienė būtų papildytos garintomis ar šviežiomis daržovėmis – tam puikiai tiks cukinijos, morkos, brokoliai, įvairios ankštinės daržovės. Taip pat tinka neriebių baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, žuvis, kiaušiniai, balta mėsa. Galite gaminti trintas sriubas, troškinius“, – pataria V. Juodkazienė.

Pusryčiai prieš žygį turėtų būti lengvi, bet maistingi. Idealiausias pasirinkimas yra viso grūdo košės. Valerijos Stonytės nuotr.

Alkis neišvengiamas

Kelionės metu ekspertė siūlo apsirūpinti sveikais užkandžiais. „Tam puikiai tinka įvairūs riešutai, džiovinti vaisiai, sveikuoliški sausainiai ar batonėliai. Ne pro šalį su savimi turėti ir gero juodojo šokolado. Svarbu, kad mitybine prasme maistas suteiktų energijos ir sotumo, tačiau nesueikvotų daug jėgų virškinimui bei neapsunkintų organizmo“, – pabrėžia pašnekovė.

Juodkazienė įsitikinusi, jog žygio meniu turėtų būti iš anksto apgalvotas. „Skirkite laiko ir apmąstykite, ką iš tiesų vertėtų su savimi neštis į žygį – juk kelionės krepšyje vietos turi atrasti ne tik maistas, bet ir kiti būtini daiktai. Jei galimybės leidžia, galima šildytis maistą ar netgi jį virti specialiuose prikaistuviuose, kitu atveju rekomenduoju rinktis maistą, kurį galima valgyti ir šaltą. Pavyzdžiui, su savimi turėkite kelias riekes viso grūdo duonos, skardinę tuno, indelį humuso, pjaustytų daržovių, keletą vaisių. Pagrindiniam patiekalui galite iš anksto pasiruošti ankštinių augalų troškinį, kuris net ir be mėsos gali būti puikiu baltymų ir angliavandenių šaltiniu“, – rekomenduoja maisto ekspertė.

Kas svarbiausias kuprinėje?

Ne vieną dešimtį įvairių distancijų žygių įveikęs Šarūnas Dignaitis liepos mėnesį leidosi į įspūdingą žygį po Lietuvą „Ačiū už pamokas!“, kurio tikslas yra atkreipti dėmesį į būtinus švietimo pokyčius ir padėkoti visiems, kurie jau spėjo prie jų prisidėti. Idėjos autorius sako, jog išėjimas į gamtą suartina su jos didybe, padeda išvalyti mintis, sustiprina tiek dvasinę, tiek fizinę žmogaus būklę. Tiesa, čia pat Š. Dignaitis priduria, jog leisdamasis į žygius, kurie trunka ilgiau nei parą, kiekvienas keliautojas susiduria su įvairiais iššūkiais. Maistas yra vienas jų.

„Man žygiuose svarbiausias yra vanduo. Visuomet apgalvoju, kokį atstumą eisiu, pagal tai reguliuoju, kiek vandens reikia išgerti, kiek ir kur galėsiu pasipildyti jo atsargas. Karštuoju metų laiku gerti daug skysčių yra itin svarbu“, – pasakoja Š. Dignaitis.

Žygeivio kuprinės turinys. IKI nuotr.

Namus primena šiltas maistas

Kalbėdamas apie maistą, žygeivis pastebi, kad jau yra įpratęs nešiotis maisto prikaistuvį, todėl, susiruošęs į ilgesnes keliones, gamina maistą lauko sąlygomis: „Pusryčiams beveik visuomet verdu košes, naudoju jas greito paruošimo, tačiau atsižvelgiu į maistinę vertę. Šiltas maistas visai dienai nuteikia gerai, duoda energijos. Taip pat kiekvieną rytą turiu ritualą – išgerti puodelį arbatos.“

Š. Dignaitis primena, kad ilguose žygiuose labai svarbu neapsikrauti daiktais, tad ir maisto atsargas reikėtų susidėti apgalvotai. „Visuomet turiu lengvų užkandžių: riešutų, džiovintų vaisių, sveikuoliškų batonėlių. Stengiuosi per parą sunaudoti reikiamą kalorijų kiekį, nes žygiuojant išeikvojama labai daug energijos. Mano kuprinėje taip pat dažnai galima rasti įvairių konservų. Eidamas pro miestelius, nevengiu užsukti į vietines parduotuvėles, kur nusiperku kokį skanėstą. O keliaujant po atokesnius kaimelius, pasitaiko, kad ir vietos gyventojai pavaišina duonos kepalu ar naminėmis dešromis“, – pasakoja Š. Dignaitis ir išduoda, jog dėl pastarojo žygio netgi atsisakė daugybę metų puoselėtos vegetarinės mitybos ir grįžo prie mėsiškų patiekalų.

Valgyti gryname ore – didelis malonumas

„Dar vienas svarbus momentas, kurio nepaneigs nė vienas keliautojas ar gamtos mylėtojas, yra tai, jog gryname ore visas maistas yra kur kas skanesnis nei uždaroje patalpoje. Kartais po daugybės įveiktų kilometrų stabteliu gražioje vietoje, valgau sumuštinį ir atrodo, kad tokio skanaus dar niekad nesu ragavęs“, – pabrėžia Š. Dignaitis.

Šiai minčiai antrina ir prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. Anot jos, šiltuoju metų laiku stebimas kur kas didesnis jau paruoštų valgyti maisto produktų ir užkandžių populiarumas. „Natūralu, kad žmonės perka valgymui jau paruoštus, patogiai supakuotus ir dažnai net įrankiais papildytus maistus, kuriuos patogu pasiimti su savimi keliaujant į gamtą“, – pastebi moteris.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: