Dieną, kai VMG laidoje „Kulinariniai triukai“ svečiavosi „Happy 365“ žurnalo leidėja ir vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė, išgirdome daug neįtikėtinų istorijų. Jurga LABAI nemėgsta svogūnų, kava jai atnešama į lovą, ji neturi orkaitės, bet, kaip sušuko pro šalį bėgdamas laidos režisierius Orijus Gasanovas, redaktorės mikrobangų krosnelėje ruošiama višta yra nuostabi. Mikrobangų krosnelėje? Supratome, kad iš Jurgos yra ko pasimokyti.
Kaip atrodo jūsų diena, kalbant apie pusryčius, pietus ir vakarienę?
Mano mityba yra visiškai chaotiška. Neturiu jokios tvarkos ir ji priklauso nuo nuotaikos bei to, kas papuola po ranka. Esu blogiausias pavyzdys, jeigu reikėtų kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą ar apie tvarką, kaip suburti visą šeimą prie bendro stalo. Tas stalas būna sūris, pomidorai, riešutai ir mes galime sėdėti tiesiog prie tokio stalo.
Ar išeina taip, kad sumuštinius galite valgyti ir vakarienei?
Na, taip, bet sumuštinių mes nelabai valgome. Neturime sviesto ir nežinome, kodėl. Aišku, kartais pagaminu dėl dukros Paulos. Bet ir tai būna keistai – išverdu sriubos ir ji ją gali valgyti ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei.
„Kulinarinių triukų“ laidoje Alfui sakėte, kad jums maisto gaminimui trūksta laiko. Kaip dažnai lankotės restoranuose?
Jeigu būna proga, valgau restoranuose. Nuolatos valgau, kaip ir mano vyras, pilnas blogų įpročių, tai, ko nereikia gaminti. Tai nėra sumuštiniai ar pusfabrikačiai, bet tai gali būti užpilama košė. Mano mėgstamiausios vietos mieste yra „TakeWay“, nes ten nuolatos posėdžiaujame su „Happy 365“ kolektyvu ir valgome salotas – džiugina didelis salotų pasirinkimas su įvairiausiais pasirinkimais. Pavyzdžiui, aš mėgstu baravykus be svogūnų, salotas su vištiena. Po to man patinka „Briusly“, man labai patinka „Briusly“. Jie turi patiekalą su užkeptais špinatais grietinėlėje, anakardžiais ir ryžiais.
Kartais, kai žiemą ilgam išvykstame į užsienį, kokiems trims mėnesiams, pasiilgstu to jausmo ir skonio. Taip pat man visai patinka „Blusynė“ – ji labai jauki, maža ir atmosfera tokia smagi. Man kartais iš tiesų, ir kalbant apie kavą, svarbu ne skonis, o vieta, kurioje geri. Kartais būna, kad važinėjame ir visą dieną ieškau vietos, kur norėčiau atsigerti kavos: atsisėdu, jaučiu, kad tai ne ta vieta, ir sakau, kad nebenoriu čia gerti kavos. Tada keliaujame kitur. Arba atsisėdi kur nors pavalgyti ir meniu lyg ir tinka, bet kažkas yra ne taip.
Tad vieta ir interjeras yra daug svarbesni už tai, kas yra lėkštėje?
Taip, tas jausmas. Ar kaip kvepia, kaip atrodo, ar už lango bus gražus vaizdas, ar bus jauku čia sėdėti ir valgyti. Svarbu ne kiek pavalgyti, kiek gerai praleisti laiką.
Ar jaučiatės išranki maistui?
Greičiausiai esu labai neišranki, bet tas neišrankumas šiais laikais restoranų virtuvėje yra labai sudėtingas. Atrodo labai išrankiai. Tarkim, aš visiškai skaniai galiu valgyti virtas bulves su pomidorais ar baravykais be jokių svogūnų, be padažų.
Antrą kartą paminėjote „be svogūnų“. Kokie kiti jūsų nekenčiamiausi produktai?
Dar česnakai. Tiesiog taip nutiko nuo vaikystės. Mama sakydavo: „Palauk, išaugsi ir valgysi“, bet mane iš vėžių išmuša net mažiausias svogūno gabalėlis. (Jūsų virtuvėje jų ir nerastume?) Nėra. Svogūnų nevalgo ir vyras. Jis yra vegetaras, lyg ir tapo veganu. Nežinau, kuo visa tai baigsis. Jei gaminu, tai gaminu tik dėl Paulos. Gaminimas man yra pareiga ir aš ją atlieku. Tai man neteikia malonumo. Jeigu ir gaminu, tai turi būti greičiausiai pagaminami patiekalai.
Todėl turbūt nemanote, kad ir žmogų galima prisijaukinti per skrandį?
Ne ne. Mano vyrą tai turbūt atbaidytų, jei gaminčiau ir gaminčiau valgyti – jam nepatinka kvapai namuose. Neseniai namie viriau aviečių uogienę, ir atėjęs vyresnysis sūnus Julius sako: „O, kaip kvepia namai“, o aš pagalvojau – juk tik stengiuosi išvėdinti. Uogienės virimas man – kaip terapija. Ir ši vasara buvo sunki – turėjau ir knygą parašyti, ir žurnalą parašyti, bet buvo aviečių sezonas. Tai toks mechaninis darbas, bet ir rezultatas toks, kad turi daug daug indelių, kurių nebūtina suvalgyti dabar. Vėliau valgome ją su blynais, o vyras gali valgyti tiesiog šaukštas. Jei šaldytuve daugiau nieko nėra, visada yra uogienės.
Girdėjau, kad gyvenate be orkaitės?
Mūsų virtuvė labai maža, mažas šaldytuvas. Vyras galvoja, kad didelis šaldytuvas yra nesąmonė. (Pyragų nekepate?) Ne, nes nėra orkaitės, bet ir desertų nemėgstu. Patiekalas, kuriuo mane būtų galima papirkti, yra salotos su apkeptais grybais, vištiena. Kai žiemą būnu Fuerteventuroje, aš turiu savo firminį patiekalą, kurį gaminuosi beveik kiekvieną dieną. Tai yra salotų lapai, pomidorai, plonai pjaustyta vištiena, kurią kepu apelsinų – pusės išspausto apelsino su tirščiais – sultyse. Tai ilgai neužtrunka. Tikriausiai pagaminu greičiau nei Alfas per 60 sekundžių. Galėčiau bandyti rungtis. Įsidedu šių salotų ir einu į terasą degintis.
Kaip dar kelionėse renkatės maistą?
Dažniausiai keliaujant užsisakome apartamentus, kuriuose būna virtuvė. Valgome tuos pačius sūrius, pomidorus, vaisius, geriame kavą. Sakau, kad tada man yra pats skaniausias vanduo. Vandens geriu mažai – jeigu reikia, tik tada. Kava būna juoda – be pieno ir be cukraus. Iš lietuviškos virtuvės kelionėse galiu pasiilgti tik juodos duonos.
