Kai jau buvome visiškai pripratę matyti rimtus vyno someljė vyrus, kartą besilankydami restorane „SOMM“ pamatėme čia dirbančią Silviją. Žinoma, ji vyno klausimu nusiteikusi taip pat rimtai, bet kol kas dvidešimt septynerių Silvija Umaraitė yra ir jauniausia Lietuvos someljė. Netikėta? „Visada mėgau vyną, bet jis man atrodė siauras dalykas. Nemaniau, kad apie vyną galima tiek žinoti, skaityti, domėtis. Nesuvokiau, kad tik pauodus vyną galima pasakyti, iš kokios jis šalies ir kokios vynuogės. Man anksčiau vynas buvo tik baltasis, raudonasis, rožinis ir putojantis. Taškas“, – pasakoja Silvija. Susitikome pasikalbėti apie tai, nuo ko prasideda someljė kelias.
Kaip nutiko tai, kad tapai someljė?
Nuo pat pradžių pradėjau dirbti aptarnavimo sferoje. Buvau kaip visi: atvažiavau į Vilnių, studijavau, dirbau aptarnavimo sferoje – restoranuose, baruose ir tada pradėjau dirbti „Kempinski“. Ten aš buvau kaip barmenė ir pagrinde dirbau su kokteiliais. Čia buvo ir Narimantas Miežys, pradėjęs pasakoti man daugiau apie vyną, kad yra ne tik baltasis ir raudonasis vynai. Dar atsimenu, kaip tik atėjus jis man davė taurę ir paklausė, kokius aromatus jaučiu. Man tai buvo kosmosas. Sakiau, kad jaučiu vyną, o Narimantas pataisė, kad tai yra raudonos uogos, avietės. Sakiau, kad nieko nejaučiu. Jis pasakojo pasakojo ir pagalvojau: „O, geras, čia yra truputėlį daugiau!“ Tai mane sudomino. Prasidėjo degustacijos, į „Kempinski“ taip pat įsidarbino Martynas Pravilonis, kuris daug pasakojo apie vyną. Kai atsidarinėjo „SOMM“ ir Narimantas pasiūlė prisijungti, sutikau su ta sąlyga, kad jis mokys mane būti someljė su tikslu dalyvauti someljė čempionate.
Buvau baigusi tarptautinio verslo studijas ir turėjau apsispręsti, ką toliau darysiu. Po someljė čempionato nusprendžiau, kad dirbti pagal specialybę nenoriu. Noriu dirbti su vynu, nes man tai daug įdomiau ir tai yra tikras mokslas. Dabar nė kiek nesigailiu. Žmonės kartais klausia, ar norėčiau išeiti iš šio darbo, jei dabar pat man duotų kito darbo pasiūlymą? Nuoširdžiai atsakau, kad niekada nepakeisčiau šio darbo.
Bet juk galėjai būti ir alaus someljė. Kodėl vynas?
Vynas man patinka labiau nei alus. Nieko blogo nenoriu pasakyti apie alų, bet vynas man įdomesnis. Jis man susijęs su elegancija, intelektualiais dalykais. Net ir nežinau, kaip pasakyti. Žinoma, ir apie alų galima mokytis. Atsimenu, kai pirmą kartą nuėjau į „Alaus biblioteką“ ir ten dirbantis vaikinas man papasakojo apie alų. Sėdėjau išpūstomis akimis ir maniau, kad tai taip pat yra mokslas.
Pasirinkai dar netradicinę tarp bendraamžių profesiją. Ar jautei spaudimą?
Spaudimo iš artimųjų tikrai buvo, nes juk tikrai lengviau dirbti darbą nuo 8 val. iki 17 val. Apskritai, vyno kultūra Lietuvoje ir visa aptarnavimo sfera nėra tokia kaip užsienyje. Pavyzdžiui, užsienyje galima pamatyti, kad šį darbą dažnai dirba vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvoje ne visi pagalvoja, kad į šią sferą galima gilintis, tapti profesionalu ir iš to gyventi. Daugelis galvoja, kad tai studentiškas, laikinas darbas. Bet galima mokytis ir toliau. Džiaugiuosi, kad mokytis pradėjau dar tada, kai buvau 22-ejų, o ne sulaukusi kokių 30-ies. Turiu laiko į viską įsigilinti.
Aš baigiau pirmąjį „Someljė mokyklos“ kursą, o jų dar yra du. Ši mokykla padeda susisteminti visas žinias, užduoti klausimus ir įsigilinti į vyną. Daug pati mokausi ir savarankiškai, reikia prisiversti skaityti. Kartais norisi paskaityti žurnalą ar knygą, bet sakau: „Silvija, reikia skaityti apie vyną.“ Tai tikrai yra sunkus mokslas. Vakar skaitydama apie vieną Italijos vyno regioną supratau, kiek dar daug yra ko sužinoti. Bet tai man ir labiausiai patinka darbe – kasdien išmokstu ko nors naujo, ir ne tik apie vyną, nes someljė turi išmanyti kitus gėrimus, maistą, jų derinimą, aptarnavimą. Kai pažįstami manęs klausia, kodėl ir vėl skaitau apie vyną, kai skaičiau vakar, truputėlį sunku paaiškinti žmonėms, koks platus yra vyno pasaulis.
Ar lengva tavo draugams kartu eiti į miestą ir išsirinkti gėrimus?
Aišku, mano draugės visuomet mėgo putojantį vyną. Tai faktas. Kai pati pradėjau domėtis vynu, apie jį ėmiau pasakoti ir draugams – ką jie jaučia, kokius aromatus galima užuosti, kaip vynas yra gaminamas, kad vynas gali būti sugedęs. Po truputį pastebėjau, kad ir jie susidomėjo. Kai būname mieste, taip, visada vyno korta yra atiduodama man, bet išsirenkame bendromis jėgomis. Paprastame bare, kur turimi baziniai vynai, norisi ir ko kito atsigerti. Nebūtinai tai turi būti vynas. Gali būti ir alus, kokteilis.
Koks tavo mėgstamiausias vynas?
Tai būtų šampanas. Man patinka sodrūs, gaivios ir švelnios rūgšties, pabrandinti ąžuole šampanai. Šampanui nebūtinos ir specialios progos.
Įvardyk savo šampano TOP 3.
Ar tai buvo tinkamas momentas, ar aplinka, mano skaniausias ragautas šampanas buvo „Laurent Perrier Grand Siecle“. Jis man toks švelnus, nuostabus, kaip ir intensyvus, bet turintys rūgšties, grietinėlės, toks pilnas, bet elegantiškas. Kitas būtų „Eric Rodez Blanc de Noir“ – jis yra sodrus, turintis rūgšties, prieinamos kainos. Panašios stilistikos yra ir „Lallier Brut Nature“. Jame nėra jokio pridėtinio cukraus, jis brandintas ąžuole, sodresnis.
