top of page

IŠSKIRTINIS INTERVIU: šefas Deivydas Praspaliauskas – apie emigraciją ir virtuvėje įdarbintą mamą

Vienas žinomiausių Lietuvos virtuvės šefų Deivydas Praspaliauskas (28), pabaigęs bendradarbiavimą su restoranu „Dublis“ portalui VMGonline.lt prieš pusmetį žadėjo, kad sugebės nustebinti Lietuvą. Superatvirame interviu Deivydas pristato nuosavą restoraną „Amandus“, atversiantį duris jau šiandien. Restoraną, kuris išgelbėjo garsų virtuvės meistrą nuo emigracijos ir net suteikė darbo vietą Deivydo mamai! Kad restoranui sektųsi, bus pasitelktas net švęstas vanduo!

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.


Buvo kalbų, kad po skandalo „Dublyje“ planuojate išvykti iš Lietuvos. Ar jos buvo pagrįstos? Po visų reikalų Trakų gatvėje buvau šimtu procentų nusprendęs emigruoti. Nesakau, kad buvau susipakavęs daiktus, bet vykau į kelis rimtus darbo pokalbius Danijoje ir vis laukiau. Laukiau ir mąsčiau. Dėl ko aš stengiuosi, kam to reikia? Vykdžiau sąžiningą verslą, rūpinausi teisingu padavėjų arbatpinigių paskirstymu, rūpinausi, kad mūsų Lietuva būtų gražesnė. Ir ką už tai gavau? Tačiau vėliau nusprendžiau, kad keliauti į Daniją ir dirbti ten būtų per paprastas kelias. Ir tada vos ne iš po žemių išniro šitas projektas – išskirtinis viešbutis „Artagonist“ su pasiūlymu nuomotis patalpas ir jose įkurti restoraną. Daiktai liko nesupakuoti. Likau Lietuvoje ir dabar duris atvėrė ypatingos koncepcijos restoranas „Amandus“.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.


Kuo jis išskirtinis? Tai viešbučio restoranas, kuriame su komanda dirbame trimis frontais. Pirma – pusryčiai viešbučio svečiams. Tada „lobby“ bare pirmame aukšte – patiekalai „a la carte“ 12 valandų. Trečia – restoranas apačioje, kuriame vakarais vyksta degustacinės vakarienės, jų kainos neturėtų viršyti 40 Eur. Man asmeniškai tikrai labai patinka būtent degustacinės vakarienės principas. Tu žinai, kelintą valandą kiek žmonių ateis, žinai, ką padaryti, kad vakarienė įvyktų puikiai. Aštuonias valandas ruošiesi virtuvėje ir galiausiai šou prasideda. Degustacinė vakarienė – kaip konkursas, kai tu ruošiesi ir parodai geriausią, ką gali. Ir į ją atėjęs svečias ypatingas. Jis ateina pavalgyti, bet ne prisiėsti.

Kokios šalies virtuvė tapo meniu pagrindu? Mokiausi Skandinavijoje, man labai patinka itališkas mentalitetas, o gyvenu Lietuvoje. Tos trys sferos apsijungs ir svečias, čia apsilankęs, tikrai patirs skanų nuotykį. Šiuo metu Lietuvoje daug restoranų, kuriuose patiekiamas įdomus maistas. Mano tikslas patiekti ne įdomų, bet skanų maistą.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.


Kaip dažnai keisis meniu? Degustacinių vakarienių – kas mėnesį. O viršutiniame aukšte, „lobby“ bare svečių laukia meniu, kuris orientuojasi į sezoninius produktus. Nebus tradicinės skilties – užkandžiai, pagrindiniai patiekalai ir panašiai. Orientuojamasi į ingredientus, pavyzdžiui, skyrelis „Voveraitės“, ir rikiuosis patiekalai su voveraitėmis. Arba skyrelis „Kukuliai“, ir svečiai galės rinktis iš įvairiausios kukulių paskyros. Idėja labai paprasta, bet ją sugalvoti reikėjo laiko.

Ar buvo sunku suburti darbo komandą? Virtuvės komandos beveik neieškojau. Yra žmonių, kurie seka iš paskos dėl tam tikrų vertybių, nes tiki manimi, ne vien tik dėl garbės ar pinigų. Beje, „Amandus“ dirbs net mano mama, kuri prieš mėnesį pradėjo virėjos karjerą. Ji – pusryčių virėja. Pasiskirstėme darbo laikus taip, kad vienas kitam labai neįgrįstume. Kaip gimė tokia idėja? Nes suvokiau, kad neturėsiu pakankamai laiko dažnai važinėti į gimtuosius Užpalius jos lankyti, todėl įkalbėjau tėvus atvykti į Vilnių.

Linos Juškės nuotr.

Lina Jushke nuotr.


Linos Juškės nuotr.

Lina Jushke nuotr.


Ar jūs – griežtas vadovas? Aš manau, kad ne, nors kai kurie žmonės manęs kažkodėl bijo. Esu iš to tipo asmenų, kurie moka tyliai ir gražiai pakomentuoti, jei kas nepatinka. Pavyzdžiui, matau, kad virėjas pjausto žuvį su trupučiu per mažai meilės. Tai ateinu ir sakau: „Aš manau, kad nenorėtum būti tos žuvies vietoje. Pagalvok, kad ta žuvis dėl tavęs padėjo galvą. Pasirūpink ja, kaip pridera, su visa pagarba.“

Kaip manote, kas yra jūsų klientai? Jie daug keliauja, ragauja, yra lojalūs ir išmano reikalą, todėl aš jaučiuosi laimingas, kai suprantu, jog mano pastangos įvertinamos. Labai džiaugiuosi, kad mūsų visuomenėje daugėja žmonių, kurie gastronominėmis kelionėmis praplėtė akiratį – jų jau nebeapgausi pigiais triukais, nepasiūlysi šaldytos žuvies vietoje šviežios. Jie ne tik giria, jie ir komentuoja, kritikuoja.

Linos Juškės nuotr.

Lina Jushke nuotr.


Jūsų neerzina kritika? Anksčiau buvau pernelyg užsispyręs. Karštai reagavau į replikas. Dabar į klausimą, kas teisus – virtuvės šefas ar klientas, galiu atsakyti – tikrai teisus svečias. Juk nuo jo priklauso ne tik tai, kaip tobulėsiu aš. Augant svečių sąmoningumui, gerės bendra Lietuvos restoranų situacija, atsiras hierarchija: restoranai, kavinės ir užeigos. Nes dabar kur pažvelgsi – vien restoranai. Taip neturėtų būti. Dar man labai svarbu, kad Lietuvoje gerėtų svetingumo kultūra. Kad žmonės ateitų į „Amandus“ ne tik maisto paragauti, ne tik interjeru pasigrožėti, bet ateitų to paprasto, nuoširdaus svetingumo, to jausmo, kad tavęs restorane labai laukia. Pusė mano dabartinių draugų yra buvę klientai. Kažkada jie užsuko į mano restoraną, o dabar kartu žaidžiame badmintoną. Tai – draugai ne kaip duotybė, tai – draugai, kuriuos aš „užsidirbau“.

Ar nebaisu dar kartą viską pradėti iš naujo? Žinoma, kad baisu. Bet aš dieną turiu tiek darbo, kad ramiai pabijoti galiu tik vakare (juokiasi).

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.


Gerai miegate? Gerai. Bet jau šešerius metus net atsigulęs į patalus negaliu sau leisti prabangos išjungti mobiliojo telefono. Esu restoranų versle, žinau, kad bet kas gali bet kada atsitikti, reikia būti pasiekiamam. Žinoma, gyvenime dar ne to buvo. Pamenu, kaip kadaise pats priiminėjau restorano rezervacijas. Tai naktimis nuolat skambino amerikiečiai ir rezervavo staliukus. Kas kad jie nesiorientuoja laike? Turiu kelti. Tai buvo net savotiškai įdomu.

Sakėte, kad dėl restorano sėkmės net užpirksite mišias. Mano palaikymo komanda iš tiesų planuoja užpirkti mišias, kad man pagaliau pasisektų. Tikiuosi, kad čia yra juokas, bet švęsto vandens restorane gal visai ir reikėtų.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.

Dovilės Rozmanaitės-Bružienės nuotr.


Ar į „Amandus“ pirmiausia žiūrite kaip į verslą? Aš jaučiuosi labiau restorano šeimininkas, o ne verslininkas. Va dabar kalbame ir matau – stalas kliba. Turiu pasirūpinti, kad jis neklibėtų (juokiasi). Ir dar esu virtuvės šefas – nes gaminu tikrai puikiai.

Ar lieka laiko poilsiui? Mažai, bet lieka. Va, kaip tik grįžau iš Italijos, penkių dienų atostogų. Taip, galėjau kelionės atsisakyti. Bet aš žinau, kad paaukojus poilsį dėl darbo kartą, taip imsiu elgtis visada. Lygiai taip pat galėčiau neiti į sporto klubą, nes atidarius restoraną kiekviena valanda yra aukso vertės. Bet aš vis tiek sportuoju.

Linos Juškės nuotr.

Lina Jushke nuotr.


Linos Juškės nuotr.

Lina Jushke nuotr.


Ko gali žmonės tikėtis iš „Amandus“? Noriu tikėti, kad tai bus solidus, ilgai gyvuojantis, protingas projektas, fantastiškas bendradarbiavimo su viešbučiu rezultatas. Visgi keturios „Artagonst“ viešbučio žvaigždutės jau priverčia pasitempti. Sukirtom rankom, surėmėme pečius ir dirbsime.

Restoranas „Amandus“: Pilies g. 34, Vilnius

Degustacinės vakarienės vyks: Antr.– Šešt.: 19:00–23:00 val.

Užkandžių baras dirbs: Pirm.–Sekm.: 12:00–24:00 val.

Naujausi įrašai

bottom of page