veganai

Išsigelbėjimas: italas moko, kaip gaminti itališkai ir vis tiek veganiškai

Kamilė Matusevičiūtė, 2017-11-29, 15:00


Dažnas atsivertimas į veganizmą gali prasidėti abejone, kylančia dėl to, ko turėsime atsisakyti pakeitę savo mitybą. Gyvenimas be šviežios mozzarella di bufala? Na jau ne. Tikime, kad trukdyti gali ir prieraišumas kokiai nors pasaulio virtuvei. Ir čia mes omenyje turime tyrą meilę itališkai virtuvei. Ar itališkus patiekalus, apskritai, galima paversti veganiškais? Pagalbos samtį šioje kryžkelėje paprašėme ištiesti Lietuvoje gyvenančio ir veganiškai besimaitinančio Dario Martinelli (išsamų interviu su KTU profesoriumi, knygų autoriumi, semiotiku apie veganizmo ateitį galite skaityti ČIA). Žinojome, kad neklystame, nes mūsų ausis jau buvo pasiekusios šnekos apie tai, kaip profesorius mėgsta suktis apie puodus.

Ką bendro turi itališka ir veganiška virtuvės?

Iš tiesų, tradicinė itališka virtuvė yra suprantama ne visai teisingai. Ji, kaip Viduržemio jūros virtuvė, didžiąja dalimi yra veganiška ir vegetariška. Žinoma, mes turime mėsos ir žuvies patiekalų, bet nustebtumėte pamatę, kiek patiekalų yra „natūraliai“ veganiški. Jų net nereikia veganizuoti. Mėsa dažnai buvo naudojama tam, kad patiekalai būtų prabangesni, bet dažnai originaliose receptūrose mėsos visai nėra. Tam yra ir socialinių-antropologinių priežasčių. Dauguma itališkų patiekalų, kurie išpopuliarėjo tarptautiniu lygmeniu, atėjo iš darbininkų klasės virtuvės. Šie žmonės nebuvo turtingi, tad maisto gaminimui naudojo nebrangius vietinius produktus, užauginamus savoje žemėje. Mėsa buvo pernelyg brangi, todėl valgoma itin retai.

Veganiška pica picerijoje-bare „Kaimynai“ (Valerijos Stonytės nuotr.)

Pavyzdžiui, pirmoji pica „marinara“ („marinaio“ itališkai reiškia žveją) savo vardą pelnė dėl to, kad ją gamindavo žvejų žmonos, norėjusios, kad jų vyrai laivuose turėtų skanaus, ilgai išsilaikančio maisto. Ši pica yra gaminama tik iš tešlos, pomidorų, česnako, alyvuogių aliejaus ir raudonėlio. Tai tobulai veganiška! „Margherita“ picoje česnakas ir raudonėlis buvo pakeistas mocarela ir baziliku. Tai vegetariška! Vėliau pradėjo atsirasti prabangesnės picos versijos – su mėsa, saliamiu, kumpiu. Taip dabar turime „Capricciosa“, „Quattro stagioni“ ir kitus neautentiškos picos variantus, kuriuos galima rasti beveik visuose užsienyje esančiuose ir save itališkais vadinančiuose restoranuose. Pavyzdžiui, Lietuvoje „itališki“ restoranai patiekaluose naudoja daug mėsos, kurios nėra tikruose receptuose, ar netgi sukuria naujus itališkus patiekalus, kurie niekada neegzistavo. Toks labai keistas patiekalas būtų makaronai su vištiena.

Taigi, mano gaminami patiekalai retu atveju gali būti vadinami veganiškomis mėsiškų patiekalų versijomis. Daug dažniau tai yra natūraliai veganiški patiekalai. Mėgstu gaminti įvairiausius makaronų patiekalus su pupelėmis ar avinžirniais, spaghetti aglio olio e peperoncino, orecchiette su brokoliais. Visi jie yra veganiški darbininkų klasės patiekalai. Gana paprasti, bet labai skanūs.

RECEPTAS

Spagečiai su Nero d’Avola vynu, pagal Dario (Dario pripažįsta, kad šio recepto imasi tada, kai nori sužavėti savo svečius. Tai sicilietiškas receptas, kurio gamybai naudojami tipiniai salos ingredientai. Šiuo atveju – raudonosios Sicilijos vynuogės Nero d’Avola vynas).

Sudėtingumas: vidutiniškai lengva, jei neišgersite butelio vyno dar prieš gamindami. Priešingu atveju receptas gali būti labai sunkus.

Laikas: 30 minučių pasiruošimui ir 15 minučių gaminimui. Tai apytikslis laikas. Jei turite mažų vaikų, užtruksite kiek ilgiau.

Ingredientai (4 asmenims arba 2 ypač alkaniems): 400 g geros kokybės spagečių (nemanykite, kad visi makaronai vienodi), 2 taurių raudonojo Nero d’Avola vyno (ieškokite butelio su kilmės nuoroda), 500 ml daržovių sultinio (pagaminto namie su svogūnais, morkomis, salieru, lauro lapais, česnaku, cukinija, bulvėmis, petražolėmis, pomidorais, druska ir pipirais; arba pagaminto iš ekologiško sultinio kubelio), 1–2 skiltelių česnako (arba pagal skonį), ypač tyro alyvuogių aliejaus, šiek tiek druskos, šiek tiek maltos aitriosios paprikos, šiek tiek smulkintų petražolių, kelių žiupsnelių maltų pistacijų (jomis, kaip parmezanu, apibarstysite paruoštą patiekalą).

 

Paruošimas:

  1. Užkaiskite puodą su daržovių sultiniu.
  2. Keptuvėje ant silpnos ugnies su šiek tiek aliejaus apkepinkite česnaką.
  3. Kai daržovių sultinys užvirs, sudėkite spagečius ir virkite TIK 4 min. (tai labai svarbu). Nukoštus spagečius įdėkite į keptuvę ir įpilkite dvi taures vyno.
  4. Stebėkite keptuvę, kantriai maišykite. Spagečiams išsausėjus vis įpilkite likusio daržovių sultinio.
  5. Pagal skonį įdėkite druskos ir pipirų. Prastos kokybės vynas patiekalą gali parūgštinti, todėl esant reikalui įberkite žiupsnelį cukraus.
  6. Kai pamatysite, kad jūsų spagečiai jau pasiekė al dente laipsnį, baikite gaminti ir spagečius sudėkite į lėkštę. Apibarstykite aitriąja paprika, petražolėmis, pistacijomis.

Iš Dario galima daug ko pasimokyti. Nepraleiskite jo paskaitos „Veganizmas: idėja ir idealas“ gruodžio 9 d. vykstančioje „VegFest LT“ kalėdinėje mugėje.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: