naujienos Naujienos

Lietuvą aplankė konditerijos žvaigždės: jie įprastus darbus iškeitė į prijuostes

Auksė Podolskytė, 2018-02-19, 15:00


Viskas prasidėjo nuo vienos eklerų nuotraukos. Suviliota plikytos tešlos saldumyno pora iš Minsko net nepajuto, kaip jų gyvenimas apsisuko ir visiškai paniro į šokoladą. Dabar juos „Instagram“ seka tokie desertų pasaulio grandai, kaip Antonio Bachouras, Christophe Michalakas, Paulas Kennedy ar belgai „Chocolate World“.

Susipažinkite su Veronika Belova ir Andrejumi Duboviku, buvusia gide ir ventiliavimo sistemų įmonės vadybininku. Saldžioji pora Vilniuje vedė praktinių tortų kūrimo ir darbo su šokoladu mokymus. Susitikome „Baker Street“ studijoje vos jiems atvykus į sostinę.

Andrejus su Veronika. Asmeninio albumo nuotr.
Andrejus su Veronika. Asmeninio albumo nuotr.

Kaip susidomėjote saldainiais ir tortais?

Veronika (V.): Viskas prasidėjo prieš 3-ejus metus. Nieko panašaus tikrai neplanavome. Be to, niekas iš mūsų pažįstamų nedirbo su šokoladu. Kartą pamatę eklerų nuotrauką žymaus prancūzų konditerio „Instagram“ profilyje, pamėginome juos paruošti patys. Bandėme 8 kartus. Išėjo ne visai taip, kaip norėjome (juokiasi), tačiau galiausiai mums pavyko. Mūsų „Instagram“ sekėjams panorus jų nusipirkti, pradėjome dirbti namuose. Tuo metu Andrejus vis dar dirbo biure vadybininku. Tai tęsėsi apie metus. Dienomis aš kepdavau eklerus, o per pietų pertrauką Andrejus išvežiodavo eklerus. Praėjus pusmečiui, pradėjome gaminti tortus. Pavargome dirbti namuose, tad nusprendėme, kad norėtume turėti atskirą vietą gaminti. Tačiau susidūrėme su problemomis gauti reikiamus leidimus.

Andrejus (A.): Būtent ruošdamas tortus ir juos dekoruodamas šokoladinėmis detalėmis, susidomėjau šokoladu. Taigi viskas prasidėjo namuose mokantis iš savo klaidų.

V.: Vis dar dirbame namuose. Žinoma, norime turėti gamybos vietą ir vienetinį šokolado butiką. Tokie mūsų planai. Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse vedame praktinius mokymus ir meistriškumo kursus (angl. masterclasses). Produkcijos neparduodame, visą savo laiką skiriame mokymams.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Ką veikėte prieš pradėdami dirbti su desertais? Ar domėjotės jais?

V.: Su Andrejumi susipažinome prieš 10 metų. Visuomet mėgome kartu ruošti maistą, picą ar makaronus, tačiau ne desertus. Prieš 3–4 metus draugai padovanojo kuponą į praktinius desertų gaminimo kursus. Labai nustebau, man tai niekada nebuvo įdomu. Verčiau mokyčiausi gaminti „steiką“ ar kažką panašaus, bet ne saldumynus. Tuo metu iki sausio dirbau gide, tačiau pasibaigus sezonui iki balandžio buvau visiškai laisva. Kaip ir minėjau, kartą vienas draugas parodė eklerų nuotrauką ir mes nusprendėme pamėginti. Kadangi mums patinka gaminti drauge, tad Andrejus prisijungė. Niekada jais nesidomėjau, tad iki tol jų niekada nebuvau mačiusi! Sužinojau, kad eklerai gali būti įdomūs, kad yra daug skirtingų kremų ir puošybos būdų.

Kur keliausite po Lietuvos?

V.: Į Barseloną, Abu Dabį ir Dohą. Dirbsime daug. Į Abu Dabį skrisime vasario 27-ąją ir grįšime tik kovo 23 d. Tai gana ilgas periodas. Tikiuosi, kad viskas praeis sklandžiai (juokiasi).

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Ar patys tobulinatės kursuose?

V.: Kelis kartus buvome kursuose meistrams. Nenorime studijuoti, nes daugelį dalykų sukurti mums pavyko tik dėl to, kad neturime išsilavinimo, t. y. rėmų, todėl galime mąstyti plačiai. Norime ir toliau dirbti tokiu būdu. Be abejonės, yra neaiškumų procesuose, kepime ar galbūt darbe su šokoladu. Nors, mano nuomone, Andrejus žino viską apie darbą su šokoladu (juokiasi). Jis to niekur nesimokė, visko išmoko pats. Vis dėlto, 2 kartus dalyvavome praktiniuose mokymuose: Andrejus Izraelyje, aš – Baltarusijoje. Įkvėpimo pasisemti vykome į meistriškumo kursus, kuriuos vedė Cedricas Groletas ir Frankas Haasnootas. Norėjome įsitikinti, kad jie ir jų rankos yra tikros (juokiasi).

Kam teikiate pirmenybę savo darbe – tradicijoms ar modernumui?

V.: Manau, modernumui, mums patinka eksperimentuoti. Norime rasti savo stilių. Tradiciniai saldainių įdaro receptai yra labai geri. Nenorime gaminti grybų ar kumpio skonio saldainių. Mums patinka klasikinio skonio – citrusų ar riešutų – tačiau dizaino atžvilgiu norime kurti kažką naujo. Mūsų arkliukas yra saldainių išvaizda.

A.: Mums svarbiausia saldainių dizainas ir tortų puošyba. Pradėjome nuo „Instagram“, kur esmė yra nuotraukos. Visai nesvarbu, kas yra viduje. Todėl ir norime išsiskirti iš kitų. Po truputį mėginame kurti receptus, stiprėti ir įdaruose, tačiau išvaizda tebeišlieka labai svarbi.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Kas yra jūsų sekėjai „Instagram“?

V.: Statistika rodo, kad mūsų gerbėjai yra iš Rusijos, Australijos ir JAV. Priežastis ta, kad mūsų stilius yra artimesnis jų rinkai.

Kokia yra šokolado rinka Baltarusijoje? Kas yra populiaru?

V.: Niekas (juokiasi). Baltarusijoje desertų verslas auga labai lėtai. Šiemet atsidarė viena nauja vieta. Apskritai tik prieš dvejus metus atsidarė pirmoji desertinė. Turiu omenyje, tokias vietas, kuriose parduodami prancūziški desertai ar, tarkim, kruasanai. Iš tikrųjų, turime desertinių, tačiau jų produkcija nėra labai gera. Tikiu, kad 3–5 metų laikotarpyje situacija pagerės.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Ar Baltarusijoje matote savo lygio talentingų konditerių ar kepėjų?

V.: (Juokiasi). Manau, kad tortų su šokolado dekoracijomis ir rankų darbo saldainių srityje dabar esame geriausi. Tačiau žinome vieną talentingą kepėją, kuris, kaip ir mes, yra savamokslis. Prieš 4-erius metus jis pradėjo dirbti kepykloje, visko išmoko ir dabar tapo kepyklos šefu. Jo kepiniai nuostabūs!

A.: Baltarusijoje kūrybiškesni yra tie, kurie visko išmoksta patys. Tie, kurie dirba namuose, turi daugiau laiko kūrybai, laiko mokytis, jie nesuka galvos dėl papildomų dalykų. Prieš porą metų nebuvo nieko, dabar kavinukėse jau galima pamatyti gražių saldainių ir tortų. Pavyzdžiui, kai kurie mūsų klientai pradėjo patys kepti tortus. Tačiau tokių vietų yra vienetai. Apibendrinus, rinka silpna.

Ar turėjote galimybę apsilankyti Vilniaus desertinėse ar šokolado parduotuvėlėse?

V.: Buvome tik vienoje – „Sugamour“. Desertai buvo skanūs, tačiau buvo labai vėlu, galbūt vidurnaktis, todėl tai, ką ragavome, nebuvo itin svarbu (juokiasi). Ten apsilankėme, nes rekomendavo draugai. Tokios vietos su plačiu desertų asortimentu Minske nėra.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Kaip sekasi Baltarusijoje rasti tinkamų ingredientų? Ar sunku?

V.: Taip, sunkumų dėl produktų yra. Negalime nusipirkti šokolado, netgi paprasto šokolado darbui. Todėl keliaudami nuolatos perkame, nors lagaminus vietos ir nėra.

Kokio skonio saldainius labiausiai mėgstate? Koks mėgstamiausias desertas?

A.: Yuzu (kvapiųjų mandarinų – aut. past.). Mėgstu įprasto skonio saldainius su riešutais, paprastomis tyrėmis. Saldainių su pelėsiniu sūriu ar kitu įdomiu įdaru paragauju, tačiau labiausiai patinka aiškaus ir tradicinio skonio saldainiai

V.: Man taip pat patinka kvapiųjų mandarinų skonio. Taip pat pyragaičiai „Paris-Brest“. Žinote „Harribo“ (juokiasi)? Kai man buvo treji, su mama nuvykome į Maskvą pas mano krikštamotę. Nuėjome į vieną parduotuvę, kur buvo labai didelis „Harribo“ guminukų pasirinkimas. Galėjau išsirinkti bet kuriuos. Tada pradėjau verkti, nes negalėjau visko pasiimti namo (juokiasi). Iki šiol juos mėgstu. Prieš metus juos valgydavau kasdien, dabar tik kartą per savaitę.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Pakalbėkime apie tendencijas šokolado pasaulyje. Kas madinga?

A.: Pats šokoladas visai neseniai tapo madingu. Nesvarbu, kas yra ruošiama – pyragaitis, saldainis ar tortas – šokoladas įeina į visų jų sudėtį. Man pasisekė, nes juo susidomėjau tinkamu laiku. Kalbant apie pasaulinę šokolado industriją, gamintojus, čia populiarėja šokoladai su skoniais, pavyzdžiui, baltasis šokoladas su braškių, pasiflorų, lazdynų riešutų skoniais. Statistika rodo, kad sumažėjo šokoladinių batonėlių pardavimai, tačiau vis labiau auga profesionalaus šokolado pardavimo apimtys.

Kokiais pasiekimais labiausiai didžiuojatės?

A.: 30-mečio proga „Chocolate World“ manęs paprašė sukurti vardines formas saldainiams rugsėjo katalogui. Man kaip savamoksliui tai yra labai didelis pripažinimas. Formas kurti jie kviečia tik labai aukšto lygio konditerius, šokolado konkursų finalistus. Aš konkursuose nedalyvauju, mane atrado per „Instagram“. Tad man asmeniškai labai smagu ir svarbu, kad galiu reprezentuoti savo šalį, nes, kaip ir minėjau, mūsų konditeriai nėra žinomi.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: