Havajuose gyvenanti lietuvė rašytoja, prisistatanti Vaivos Rykštaitės slapyvardžiu, yra išleidusi ne vieną autorinę knygą. Moteris visą savo gyvenimą leido skirtinguose pasaulio kampeliuose: būdama aštuoniolikos dirbo modeliu Milane, vėliau sukūrė vintažinių daiktų verslą Londone, o dabar su šeima gyvena Havajuose. Ji sako, kad sprendimą gyventi būtent čia ji priėmė ne pati – „sprendimas priėmė ją“. Ten atostogų metu ji sutiko savo gyvenimo partnerį. Su V. Rykštaite kalbamės apie jos santykį su maistu, havajietišką virtuvę ir kuo ji skiriasi nuo lietuviškos.
Kaip apibūdintumėt savo santykį su maistu, kaip jis keitėsi?
Daug išmokau iš savo vyro, kuris yra savamokslis virtuvės šefas. Havajuose gyvendama susipažinau su meksikietiška, havajietiška, vietnamietiška virtuvėmis. Man visada patiko skaniai valgyti, valgyti restoranuose, bet iš esmės požiūris nepasikeitė: svarbiausia – kokybė ir geri produktai.
Havajuose gyvenate jau ne pirmus metus: kas būdinga vietinei virtuvei, kuo ji išsiskiria? Gal galėtumėte įvardyti keletą tradicinių patiekalų, kurių, jūsų manymu, derėtų paragauti?
Havajų virtuvė yra čia esančių kultūrų mišinys. Dėl istorinių aplinkybių salose buvo didelės kinų, japonų, korėjiečių, portugalų, amerikiečių misionierių kolonijos ir visos jos darė įtaką maisto kultūrai. Tradiciniai havajietiški patiekalai: poi – iš valgomosios kolokazijos šakniavaisio trinta košė, poke – žalia kubeliais pjaustyta žuvis su prieskoniais, violetinių bulvių košė, virti ryžiai, plėšyta, po žeme žarijose kepta kiauliena, su pomidorais ir svogūnais marinuota lašiša, virtų makaronų ir bulvių mišrainė su majonezu.
Kaip manote, kuo skiriasi maisto kultūra Havajuose ir Lietuvoje? Kaip manote, kur žmonės maitinasi sveikiau?
Havajuose, kaip ir visose Jungtinėse Amerikos Valstijose, žmonės labai dažnai valgo ne namuose, tai gali reikšti, jog taip žmonės suvalgo daugiau nesveiko maisto. Kur iš esmės sveikiau, sunku pasakyti, viskas priklauso nuo kiekvienos šeimos individualiai. Esu pastebėjusi, jog Lietuvoje žmonės valgo daugiau sriubų.
Ar pasiilgstate kurio nors lietuviškos virtuvės patiekalo? Jei taip, kokio?
Neseniai lankiausi Lietuvoje, todėl dar nespėjau pasiilgti lietuviškos virtuvės. Ilgainiui išsiilgstu savo mėgstamų burokėlių patiekalų, o kartais – paprastos lietuviškos juodos duonos.
Ar teko bandyti pagaminti lietuvišką patiekalą iš Havajuose įsigytų produktų? Kaip sekėsi?
Žinoma, Havajuose yra visų produktų, viskas taip pat. Lietuviškus patiekalus gaminame retai, nes jie per sunkūs atogrąžų klimatui. Bet jei yra ūpo, Havajuose galim pasigaminti bet ką – ir šaltibarščius, ir bulvinius blynus, ir silkių yra pirkti, ir kūčiukų kalėdmečiu išsikepam. Bet kadangi šis maistas nėra pagrindinės kultūros dalis, tai dažnai ir mums jo nelabai norisi, pastebėjau, kad bent jau man maistas yra kontekstualus, t. y. skirtingose aplinkybėse ir vietovėse norisi valgyti skirtingų virtuvių patiekalus. Todėl Havajuose man cepelinų nesinori.
Be to, kad esate rašytoja, jogos trenerė, esate ir mama. Ar vaikai mėgsta lietuvišką virtuvę, ar vis dėlto yra labiau pratę prie havajietiškos?
Nei taip, nei taip. Mano vyresnėlė valgo prastai, yra labai išranki maistui, todėl jos racione yra nemažai vaisių, avižinė košė, kiaušiniai, virtiniai, blynai ir makaronai. Tačiau pas mus šeimoje dažniausiai gamina vyras, ne aš.
Kaip manote, ko Havajų šefai galėtų pasimokyti iš lietuvių virtuvės ir, atvirkščiai – ko lietuviai turėtų pasimokyti iš havajiečių?
Sunku pasakyti. Iš kavinių lankytojos perspektyvos galiu pasidžiaugti, kad šiemet pirmąkart Lietuvoje jau be piktumų pagaliau man įpildavo vandens iš krano, o taip ir turi būti, taip yra JAV – vanduo iš čiaupo yra nemokamas ir tiekiamas be burbėjimų ir mėginimų parduoti plastikinį buteliuką. Tai mane išties pradžiugino.
