„Habit“: stilinga vieta ir gero maisto įprotis

Apvalus aštuonvietis stalas, slaptame stalčiuke randami vario spalvos įrankiai, mįslingas aštuonkojo karpačas ir šakšuka, kurią kabliuoti norisi kiaurai kompiuterio ekraną. Jei nesnaudžiate socialiniuose tinkluose, jau galėjote sužinoti, kad Vilniuje savo duris atvėrė naujas restoranas „Habit“, ypač greitai tapęs populiaria vėlyvųjų pusryčių vieta. Kaip vėliau išsiaiškins VMG komanda, šis kruopštumas, stiliaus pojūtis ir kūrybiškas požiūris gali pasirodyti pažįstami visai ne be reikalo. „Habit“ protėvė yra jau seniai miestiečių pamėgta desertinė „Atostogos“.

Restorano įkūrėjai Antonas ir Svetlana Vaganovai (Valerijos Stonytės nuotr.)

Kaip pasakoja viena restorano įkūrėjų Svetlana Vaganova, iš desertinės į minimalistinio restorano batus peršokti pastūmėjo ribotos desertinės galimybės patiekti visus norimus pusryčius:

„Desertinė buvo mano saldžioji svajonė. Norėjau įkurti tokią jaukią, mažą kavinę, kokios būna Londone, Niujorke. Kad čia būtų galima pusryčiauti, užkąsti, gerti kavą, valgyti desertus. Maistas visada buvo mano aistra, todėl visada norėjosi turėti restoraną. Galiausiai pradėję ruošti pusryčius „Atostogose“, galvojome ir apie vakarienes, bet to jau nebegalėjome“.

Besiruošiant „Habit“ atidarymui, visas galvoje kauptas patiekalų idėjas Svetlanai padėjo realizuoti didelę tarptautinę patirtį turintis restorano brand-šefas Dmitrijus Markovas. Gimęs ir augęs Lietuvoje, Dmitrijus savo, kaip puikaus virtuvės šefo, vardą yra pelnęs Londone. Čia jis dirbo Gordonui Ramziui priklausančiuose restoranuose, o vėliau su kitais virėjais atidarė vieną „Michelin“ žvaigždę nugvelbusį „Social Eating House“.

Azijietiškas jautienos karpačas, izraelietiška šakšuka su ispaniškais elementais. Įkvėpimą virtuvei foodie Svetlana ir „Habit“ kartu kūręs jos vyras Antonas pasakoja atrandantys kelionėse, kurioms paruošia specialius lankytinų restoranų sąrašus. Tokios kelionės, anot įkūrėjų, paskatina diskutuoti, lyginti, vertinti ar pritaikyti savo restorane patiekalą dar labiau patobulinant.

Tuomet į kokius rėmus save stato „Habit“? Svetlana tai vadina virtuve su šiuolaikiniu, gražiu, skirtingų tekstūrų maisto paruošimu („nes maistas turi būti ne tik valgomas, bet ir gražiai atrodyti“), ir autorine virtuve su skirtingų kraštų akcentais. Vienas didžiausių restorano akcentų skiriamas savaitgalį, nuo 9 val. iki 14 val., ruošiamiems vėlyviesiems pusryčiams:

Socialinių tinklų akis prikausčiusi šakšuka (Valerijos Stonytės nuotr.)

„Norėjome pasiūlyti platesnį meniu ir parodyti, kaip pusryčiauja žmonės kitose šalyse, ar tai būtų JAV, ar Europos sostinės, Maskva, kurioje labai aukštas restoranų lygis. Todėl mes turime sotesnių, sveikuoliškų ir saldžių pusryčių – taip kiekvienas žmogus gali surasti savo skonio pusryčius. Mūsų vieta yra skirta visiems, kurie vertina kokybę ne tik lėkštėje, bet ir atmosferoje, tiems, kurie ieško naujų įspūdžių valgydami“, – pasakojo Antonas.

Prieš tai šiame Gedimino pr. name veikė optika. Interjeras pakeistas kardinaliai – atsisakyta visų gipso kartono sienų ir parodytas tikrasis, plytinis senojo Vilniaus veidas (Valerijos Stonytės nuotr.)

Tai, kad geras maistas turi būti paprasčiausias įprotis, restorano įkūrėjai užkodavo pačiame jo pavadinime. Anot Antono, sunkus restorano pavadinimo rinkimo etapas prašviesėjo tada, kai buvo suprasta ir pati „Habit“ esmė:

„Vieną kartą pagalvojau, kad jeigu mes norime turėti nuolatinių svečių, tai turime tai deklaruoti. Deklaruoti, kad norime, jog jie būtų čia ir būtų čia kiekvieną dieną, savaitę, mėnesį. Svarbiausia – sugrįžtų ir turėtų tokį patį įprotį mūsų maistui ir kiekvienai detalei. Mūsų atmosfera yra labai paprasta ir artima, bet kokybė tikrai aukšta. Norime, kad žmonės ateitų ieškodami aukštos kokybės, bet galėtų jaustis paprastai ir neįpareigoti“.

Restorano logotipą kūrė grafikos dizainerė Miglė Rudaitytė. Anot Antono, kad ir koks mįslingas yra logotipas, jis kartu yra ir pozityvus bei kuria teigiamas emocijas (Valerijos Stonytės nuotr.)

Svetlana prideda, kad „Habit“ svečiai gali būti visokie: vakarieniaujantys, pusryčiaujantys ar geriantys vyną. O užsukti vyno čia tikrai verta. Plačią restorano vyno kortą parengę Vitalijus Salagubas ir Vaidotas Burbulis į ją įtraukė daug Vilniuje dar neturėtų vynų. Vyno korta yra suskirstyta ne tik pagal regionus (nuošalyje nepaliekant ypač retų, nestandartinių), bet ir pagal kokybės įvertinimus. Antonas iškelia ir vyno edukacijos misiją:

„Wine Emotion“ aparatas. Iš jo pradarytas vynas gali būti pilstomas 2 mėnesius (Valerijos Stonytės nuotr.)

„Norėtume, kad mūsų svečiai vyną pažintų nuo pat pradžių. Pirmajame aukšte turime „Wine Emotion“ aparatą, kur jau dabar yra dvylika vyno rūšių, kurias galima pilstyti taurėmis. Tai labai patogu rengiant degustacijas ir lengviau visiems, kurie nori atrasti savo skonį, galėdami degustuoti vyną mažais kiekiais“.

Norint įnešti sarkazmo ir geros nuotaikos, bendradarbiauta su Jurgita Juospaityte iš „The Rooster Gallery“. Dabar čia prakalbo ir sienos (Valerijos Stonytės nuotr.)

Favoritai. Antonas rekomenduoja šaltą užkandį – azijietišką jautienos karpačą, Svetlana – austres su trimis skirtingais padažais ir neįprastai, su miško uogomis, patiekiamą karvelį. Abu sutaria, kad čia apsilankius keptas aštuonkojis yra būtinas.

„Habit“ interjerą projektavo ir „Atostogų“ atmosferą sukūręs architektas Marius Morkūnas. Aplinka čia tokia, kokia būtų ateities Vilniuje – dar labiau urbanistiška (Valerijos Stonytės nuotr.)

Antono palinkėjimas sau ir kitiems restoranams: „Linkiu, kad svečiai restorane būtų drąsesni ir atviri eksperimentams išbandyti ką nors nauja. Kad jie eitų į restoranus, būtų pozityvūs ir savo komentarais restoranams padėtų kilti dar aukščiau“.

Valerijos Stonytės nuotr.

Žvilgsnis į restorano meniu:

„Bisque“ sriuba (skrebutis su „Rouille“ padažu, Škotijos langusto uodega). Kaina – 9 Eur.

Valerijos Stonytės nuotr.

Aštuonkojo karpačas (kalmarų rašalo „Aioli“ padažas, traškūs skrebučiai, čioriso pudra, marinuoti svogūnėliai, šaldytas citrinų aliejus). Kaina – 13 Eur.