Paprastai kalbant apie nepaprastą trumą, tai – apvalus, maždaug 2,5–10 centimetrų skersmens grybas, kuris auga ant ąžuolų ar lazdynų šaknų. Renkamas tik jį užuosti galinčių specialiai apmokytų šunų ir kiaulių. Kadangi trumus radusios kiaulės mėgsta juos pačios ir suėsti, dažniau trumų medžioklei naudojami šunys.
Labiausiai pasaulyje yra žinomos dvi trumų rūšys: juodieji vasaros trumai iš Prancūzijos ir baltieji žiemos trumai iš Italijos. Derlingiems trumų metams reikia šlapių vasarų. Kadangi oras yra nenuspėjamas, tai yra viena priežasčių, kodėl trumų kilogramo kaina gali siekti ir 2 tūkstančius eurų. Kita priežastis ta, kad ne visi laukiniai trumai yra prijaukinti žmogaus. Dėl to baltieji trumai iš Albos regiono Italijoje kainuoja ir kosminius 4 tūkstančius eurų už kilogramą.
Daugiausiai trumų pasaulyje yra užauginama Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje, bet trumų auginimo procese yra belikę maža romantikos. Trumai jau nebėra laukiniai ir augantys miškuose, nes užsodinus lauką jaunais ąžuolais ar lazdynais medžių šaknis galima paskiepyti ir pirmojo derliaus tikėtis po penkerių metų. Užveista trumų ferma derlių neša 40–80 metų.
Kaip jau ir galima nujausti, šis „juodasis auksas“ gali padėti pradėti pelningą verslą, nes trumai yra pelningiausios, legalios sėklos, kurias galima auginti. Pusės hektaro trumų ferma gali uždirbti net 25–33 tūkst. eurų.
Jei nesate ragavę trumų, apibūdinti jų skonį gali būti pernelyg sudėtinga. Artimiausias trumui skonis – žemės. Galimos šokolado, česnako, muskuso natos, bet daug kam trumai kvepia tiesiog senomis kojinėmis.
Virtuvėje nėra to, ko nebūtų galima pagardinti tarkuotu trumu: tai gali būti omletai, bulvytės, ledai, makaronai, skrebučiai, ryžiai. Užtektinas trumų kiekis patiekalui yra 2–3 gramai, trumų drožlių storis – popieriaus plonumo. Parduotuvėse galima rasti ir trumų aliejaus ar trumų druskos, bet didžiajai jų daliai aromatas yra suteikiamas chemijos pagalba, todėl naudoti ar nenaudoti trumų aliejų yra sąžinės reikalas.
