Giedrius Masalskis: kodėl jis retai eina į restoranus, o užsukęs į maisto prekių parduotuvę nori verkti

Žinomas radijo, televizijos laidų ir renginių vedėjas, verslininkas Giedrius Masalskis pasakoja apie savo mitybos įpročius ir atradimus, kurie daugelį nustebins. Kodėl jis vis rečiau užsuka į restoranus? Kodėl neperka receptų knygų? Ką netikėto kasryt deda į kavą? Ko paragavęs vos nenumirė Polinezijoje? Ir ko jokiu būdu nedarykite su žuvimi, jei pasikvietėte Giedrių į svečius.

Ką paprastai valgote kelionėse?

Stengiuosi ragauti to, ko negaliu čia, Europoje. Ypač atostogaujant Tailande, Japonijoje, Kinijoje norisi tų vietinių patiekalų, kurių užsimanęs čia net nelabai produktų gausi. Tai, pavyzdžiui, Karibuose valgau žuvį, ypač tuną, kuris pas mus nekažin koks, Tailande ragauju gatvės maisto, nes jam čia niekas neprilygs, nors ir labai stengtųsi.

Nebijote apsinuodyti maistu iš gatvės?

Nereikia bijoti bakterijų – pas mus tiek pat tų bakterijų yra. Kadaise vaikystėje visi gėrėm gazuotą vandenį iš „gazirofkės“ aparatų, kur stovėjo stiklinė, kuria naudojosi visi iš eilės. Ir nieko. Visi gėrė ir niekas nemirė.

Nė karto nebuvote egzotiškuose kraštuose apsinuodijęs?

Neseniai viešėjau Polinezijoje. Ir ten nuo maisto vos nemiriau. Draugų kompanija valgė baisiai populiarias tuno ir daržovės salotas, ruošiamas ir parduodamas iš maisto vagonėlių gatvėje. Pasiūlė man. Paragavau… Bandau nuryti ir viskas ima strigti gerklėje. Nesuprantu, kas vyksta! Dūstu, ryti negaliu, vandenį geriu, jis bėga atgal. 15 minučių taip kankinausi ir galvojau, kad arba dursiu kakle skylę, arba mirsiu uždusęs. Tokia panika buvo užėjusi, kad… Iki šiol nesuprantu, kas nutiko. Juk niekam nesu alergiškas. Ten, matyt, koks žuvies actas buvo pagedęs ar panašiai.

Ką keisčiausio esate valgęs?

Aš nevalgau užsienyje nesąmonių, nes neva jas valgyti reikia. Pavyzdžiui – pūdytas ryklys. Kas pasakė, kad būtina valgyti pūdytą maistą? Taip – įdomūs patiekalai, deriniai, produktai yra gerai, bet tik ne šlykščios nesąmonės. Teko Australijoje, „China Town“ viename restoranėlyje užsisakyti tokį patiekalą, kur juodame „bliūde“ plaukioja virti nulupti pajuodę kiaušiniai. Kinai srebia, jiems labai skanu, o mes klausiam padavėjo, kame čia tas stebuklas. Pasirodo, jie užkasa tuos kiaušinius į žemę ir kažkiek mėnesių brandina. Tai aš ir neberagavau. Barakudą valgiau, išgyvenau. Kengūra tai čia nieko naujo ir, beje, nepatiko – mūsų elniena šimtą kartų skanesnė.

Ar turite savo firminių patiekalų ir receptų?

Nelabai, nes aš mėgstu improvizuoti. Receptas man reikalingas tik tam, kad jį peržvelgęs susigaudyčiau, ko maždaug vienam ar kitam patiekalui reikia. Ir tolau improvizuoju pats. Kartais pavyksta, kartais – nepavyksta. Dažniausiai gaminu pagal nuotaiką ir sezoną. Vasarą kepu didkepsnius, jei susirenka daugiau vaikų, visi kartu gaminame „burgerius“.

Tai receptų knygų nekaupiate?

Tikrai ne.

O ką manote apie žmones, kurie moka du–tris skanius patiekalus ir visada tik juos ir gamina, bijodami eksperimentuoti?

Man tokie žmonės yra va (perbraukia ranka per kaklą – red. past.). Nesuprantu, kaip galima visą gyvenimą daryti tokį pat patiekalą. Negi jiems patiems nekyla noras išbandyti kažko naujo?

Ar jūsų vaikams patinka tai, ką pagaminate?

Neseniai pakepiau šparagų. Taip, neaišku, kur jie užauginti, bet taip geriau, nei kotletai iš galbūt net kokios nudvėsusios karvės. Ir klausiu vaikų – valgote, nes žinote, kad aš noriu, kad valgytumėte daržoves? O jie atsako – ne, mums tikrai labai skanu. Nudžiugau. Apskritai, pratinu vaikus prie sveikesnio maisto, nes jei daryčiau tik tai, ką jie labai mėgsta, kasdien būtų makaronai ir picos.

Dažnai valgote restoranuose?

Ne, nes puikiai žinau jų užkulisius ir virtuvę: kaip keičiasi aptarnaujantis personalas, šefai. Visiška betvarkė. O ir nuėjęs nebežinau, ką užsisakyti. Iš aprašymo, pavyzdžiui, patinka žuvis. Bet aš pagalvoju – ne sezonas, tai ji bus šaldyta, nenoriu. Aha – daržovių patiekalas. Skaitau ingredientus – daugumai jų ne sezonas. Vadinasi, bus be skonio. Na ir nieko labai iš meniu nebelieka. Tas pats su produktų pirkimu parduotuvėse. Noriu vaikams kasdien pagaminti kažką sveiko ir atėjęs į parduotuvę beveik apsiverkiu. Antibiotikai, salietra ir taip toliau.

Reikėtų, matyt, iš ūkininkų produktus pirkti.

Neturiu laiko su tais ūkininkais „cackintis“. Nors labai norėčiau turėti.

Kas jus, užsisakius kokį mėgstamą patiekalą, nuliūdintų?

Nepatinka virtuvės šefų noras užmušti kvapus. Pavyzdžiui, žuvies skonį žudyti citrinos sultimis… To negaliu suprasti. Kam tada valgyti žuvį, jei tu nejauti jos skonio. Jei nori citrinos, valgyk citriną.

Kaip manote, ko reikia geram restoranui?

Jei nekalbėsime apie restoranus, kurie dirba su dienos pietumis, kur visą laiką meniu keičiasi, tai man labai patinka tos maitinimo įstaigos, kur kiekvieną kartą atėjęs žinai, ką gausi. Jei kažkada restorane suvalgei patiekalą, kuris tau labai patiko, ir atėjęs po metų vėl gauni tokios pat kokybės patiekalą – čia yra vau. Šiuo klausimu „McDonald‘s“ yra tobulas – kokį mėsainį valgei prieš mėnesį, tokį gali suvalgyti ir šiandien.

Ar vaikotės cukraus atsisakymo ar kitokių mitybos madų?

Nieko aš nesilaikau. Aš ir riebalus valgau, ir miltus, ir cukrų. Nors jo daug ir nevartoju, nes verčiau valgau medų, jo dedu net į kavą (Giedriaus dėdė ir mama yra bitininkai – red. pats.). Bet koks kategoriškas kažkokio produkto atsisakymas galiausiai prives prie to, kad žmogus atkris ir to produkto ims vartoti nežmoniškais kiekiais. Geriau kasdien šiek tiek pajudėti, suvalgyti mažiau, vyno išgerti irgi mažiau, tada nereikės vėliau savęs riboti radikaliais būdais.