Figūra kaip kriaušės, iš pažiūros vaisius, bet iš tiesų – uoga, išoriškai neišvaizdus, bet turtingas vidumi. Taip apibūdinti galima garbingai populiariausių ingredientų sąraše įsitaisiusį avokadą. Šis svetimšalis sėkmingai įsikomponuoja greta mūsų pačių žemėje vasarą užauginamų gėrybių. Juk vasaros sezoną išgyvena ir skrandis – kepinant saulei norisi lengvesnio, gaivesnio, bet kartu ir pakankamai energijos suteikiančio maisto, kuris, pageidautina, nepakenktų ir figūrai.
Nors dažnai avokadas visai natūraliai apibūdinamas kaip vaisius, pagal savo cheminę sudėtį jis priskiriamas uogoms. Keista, už kitas didesnė kriaušės formos uoga. Matyt, būtent dėl savo formos kai kuriose šalyse avokadas vadinamas aligatorine kriauše. Sąsajos su kriauše – aiškios, o kas bendro tarp aligatoriaus ir avokado? Ko gero, paprasčiausias panašumas tarp vieno odos ir kito žievės.
Avokado kilmė siejama su pietine centrinės Meksikos dalimi. Mokslininkai yra aptikę įrodymų, kad avokadai centrinėje Meksikoje vietinių genčių buvo valgomi net 10 000 metų prieš mūsų erą! Tuo metu žmonės rinkdavo avokadus laukinėje gamtoje, o patys auginti pradėjo, manoma, 5000 metų prieš mūsų erą.
Unsplash.com nuotr.
Išoriškai neišvaizdus, bet nepaprastai turtingas vidumi avokadas gali būti tituluojamas „žaliuoju auksu“. Kaip sako mitybos specialistė Monika Stankevičienė, avokado panaudojimo galimybės yra beribės, o nauda – stebuklinga. „Žmonės, kurie ilgą laiką save „niokojo“ nesveiku riebiu maistu, gausiai rinkdami blogąjį cholesterolį, atradę avokadus, suteikia organizmui dar vieną galimybę. Be to, kad mažina cholesterolio kiekį, avokadas padidina šansus išvengti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų“, – vardija mitybos žinovė.
Tiesa, avokadą galima pavadinti kiek išlepintu. Nusipirkti iškart tobulai sunokusį prilygsta sėkmei loterijoje. Dažniausiai namo tenka neštis dar žalią, pasidėti ir vis užklydus į virtuvę piktai dirsčioti, tikintis, kad nuo tokio žvilgsnio bus greičiau pasiruošęs atsidurti lėkštėje. Kadangi laukti, kol sunoks, gali tekti ne vieną dieną, svarbu šį procesą sekti – nokstantis avokadas neretai prisimenamas per vėlai, tada pernokėlį tenka išmesti.
Unsplash.com nuotr.
Vis dėlto, yra būdų, kad laukimas sutrumpėtų ir nevirstų avokado kelione į šiukšlių dėžę. Tiems, kurie turi kantrybės palaukti šiek tiek ilgiau, galima pasiūlyti būdą suvynioti avokadą į popierių ir palikti kambario temperatūroje. Tačiau jei norite kuo greičiau mėgautis avokado skoniu, mitybos specialistė Monika Stankevičienė siūlo išeitį – įdėti avokadą į foliją, pašauti į iki 90 laipsnių įkaitintą orkaitę ir palaikyti apie 10 minučių.
Pabaigai – tikra odė avokadams: su visais jų mylėtojais dalijamės gardžiu virtuvės šefo Vytauto Verkausko gvakamolės receptu. „Avokadas yra visiškas supermaistas, pilnas įvairiausių vitaminų, puikiai priima skonius ir dera prie aibės dalykų, tad pietietiškoje virtuvėje yra nepamainomas ingredientas, o Lietuvoje dabar tikrai pietietiškai karšta“, – mintimis dalijasi V. Verkauskas.
Ingredientai:
Hass rūšies avokadai (lietuviškai – Kalifornijos avokadas)
Smulkiai pjaustyti saldieji svogūnai (balti)
Chalapos paprikos (smulkiai pjaustytos, be sėklų)
Žaliosios citrinos sultys (geltonoji citrina netinka!)
Kalendra (stambiai pjaustyta ir su koteliais, suteikia traškumo)
Druska
Šlakelis avokadų aliejaus
Paruošimas:
Išskaptuokite avokadą ir dėkite į grūstuvę. Kartu sudėkite smulkiai pjaustytus svogūnus, paprikas, avokado aliejų, žaliosios citrinos sultis ir viską sutrinkite. Druską ir kalendrą dėkite pačioje pabaigoje. Gvakamolė turi būti stambiai sutrinta, su gabaliukais, todėl trintuvas (blenderis), anot šefo, būtų prastas pasirinkimas.
„Turint autentišką gvakamolės pagrindą, galima eksperimentuoti – puikiai tinka smulkinti pomidorai, mango vaisius, skrudinti žemės riešutai ar net šviežias sūris. Svarbiausia tik, kad gvakamolė neprarastų savo sielos – tobulos gaivumo, aštrumo ir rūgštumo sąjungos. Skanaus!“ – visiems gvakamolės mėgėjams linki V. Verkauskas.
Jei esate avokadų ir gvakamolės gerbėjas, jums pravers šie patarimai.
