Ar atsimenate sausų pusryčių reklamą, kuri skatina juos nusipirkus ir supylus į dubenį visų pirma ieškoti antilopių paliktų pėdsakų? Na, kai esate alergiški kokiems nors produktams, jų turėtumėte ieškoti etiketėje ir pamatę paslaptingą eilutę, kad patiekale galima rasti dar šio to pėdsakų, nepradėti šio žaidimo. Įvairūs tyrimai rodo, kad pastarasis detektyvinis nurodymas yra teisingas vos 5–10 proc. atvejų, bet ir tada alergenų gali būti pakankamai, kad rizikuotumėte savo gyvybe. Tai reiškia – jokio neapdairumo apsipirkinėjant ar užsisakant maistą restoranuose.
Dažniausiai alergiją sukeliančių alergenų grupė yra vadinama didžiuoju aštuonetu. Ją sudaro pienas, kiaušiniai, žuvis, kiaukutiniai gyvūnai, medžių riešutai, žemės riešutai (priklauso atskirai grupei, nes yra ankštinis augalas ir sukelia kitokią reakciją nei riešutai), sojos ir kviečiai. Šie alergenai privalo būti pažymėti ant etikečių JAV, ES šalyse, Kanadoje, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, nes, pavyzdžiui, JAV jie sukelia 90 proc. alerginių reakcijų.
Pienas. Jam dažniausiai yra alergiški mažamečiai vaikai. Privaloma vengti produktų, kuriuose būtų karvės pieno. Nepainiokite alergijos pienui su laktozės netoleravimu. Alergija maistui – tai jautri imuninės sistemos reakcija į tam tikrą maisto baltymą, kuris, patekęs į organizmą, gali būti netgi lemtingas gyvybei. Maisto netoleravimas nėra susijęs su imunine sistema – netoleruojančiųjų organizmas tiesiog negali suvirškinti medžiagų ir taip žmogus gali pajusti pilvo skausmus, dujų kaupimąsi, susidurti su viduriavimu.
Kiaušiniai. Alergija vištų kiaušiniams yra panaši į alergiją pienui – ji dažniausiai pasitaiko mažamečiams vaikams, kurie alergiją gali „išaugti“ sulaukę šešerių metų. Alergiją sukeliantys baltymai yra randam kiaušinių baltymuose, daug rečiau alergiją sukelia kiaušinio trynio baltymai. Daugeliu atveju alergiški vištų kiaušiniams žmonėms yra alergiški ir kitų paukščių kiaušiniams. Jie turėtų vengti bet kokių savo sudėtyje kiaušinių turinčių produktų: kepinių, majonezo, padažų, makaronų, netgi grožio priežiūros priemonių.
Žuvis. Pastebima, kad alergija žuviai yra ypač dažna regionuose, kuriuose suvartojama daug žuvies. Alergiją sukelia žuvies raumenyse esantis baltymas ir parazitai, kurie yra randami net termiškai apdorotoje žuvyje. Taip pat alergija žuviai neturėtų būti supainiojama su apsinuodijimu. Alerginę reakciją gali sukelti: Aliaskos menkė, karpis, menkė, ryklys, skumbrė, lašiša, jūros liežuvis, tunas.
Kiaukutiniai gyvūnai. Į šią gyvūnų grupę patenka krevetės, krabai, omarai. Alerginę reakciją dažniausiai patiria vyresni vaikai ir suaugusieji, gyvenantys šalyse, kur jūrų gėrybių suvartojama daug. Alergiški kiaukutiniams gyvūnams taip pat gali būti alergiški ir sraigėms. Sraigėse esantis baltymas yra randamas namų erkutėse, tarakonuose. Įsidėmėtina, kad kiaukutiniai apdorojimo metu nepraranda alergizuojančio baltymo.
Medžių riešutai. Tai – vienas didžiausių ir svarbiausių alergenų, nes šiai riešutų grupei priklauso didelė dalis riešutų: migdolai, bertoletijos, anakardžiai, kaštainiai, lazdynai, makadamijos, kedrinės pinijos, pistacijos, graikiniai, pekaninės karijos, sviestmedžio riešutai. Tyrimai rodo, kad alergiją tam tikrai riešutų rūšiai dažnai lemia geografinė vietovė. Pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje plačiausiai yra žinoma alergija žemės riešutams, Ispanijoje – migdolams. Patartina ypač vengti kepinių. Dažniausias alergijos riešutams simptomas – sudirgusi oda.
Žemės riešutai. Ankštiniai augalai pasižymi ne tik aukšta maistine verte, bet ir randamais alergenais. Šiai ankštinių augalų šeimai priklauso ir žemės riešutai, kuriuose esantis baltymas tampa dar labiau pavojingu tada, kai riešutai yra pakepinami. Venkite užkandžių ir saldumynų su žemės riešutais.
Sojos. Ankštinių šeimai priklausančios sojos yra naudojamos ne tik kaip dažnas ingredientas vegetariškuose patiekaluose (pavyzdžiui, tofu sūris), bet ir kaip technologinė maisto gaminimo medžiaga, suteikianti tekstūrą, emulsiklis. Alergija sojai yra kur kas retesnė nei alergija žemės riešutams. Alergiški sojai gali būti alergiški avinžirniams, žirniams, lęšiams.
Kviečiai. Alergija kviečiam ir kitoms grūdinėms kultūroms dažniausiai pasitaiko vaikų grupėje, kurie alergijos simptomų atsikrato pirmaisiais metais. Celiakija – tai išskirtinė reakcija į gliuteną, randamą kviečiuose, miežiuose, rugiuose ir avižose. Sergant celiakija privaloma vengti gliuteno turinčių produktų. Alergiški kviečiams, miežiams, avižoms, rugiams dažnai toleruoja ryžius. Alerginės reakcijos ryžiams yra daug dažnesnės Azijos šalyse.
Žmogų, turintį maisto alergijų, susidūrus su jam nepriimtinais alergenais gali ištikti gyvybei pavojinga reakcija – anafilaksija. Tai gali pasireikšti kvėpavimo takų susiaurėjimu, staigiu kraujospūdžio nukritimu ir anafilaksiniu šoku, gerklės patinimu ir dusuliu. Skaičiuojama, kad per metus JAV gydytojų kabinetus dėl anafilaksijos aplanko 30 tūkst. žmonių, 2 tūkst. jų reikia hospitalizuoti, 150 nutikimų baigiasi mirtimi. Pastebėjus bent mažiausius alerginės reakcijos požymius, būtina kreiptis į gydytojus, nes menki simptomai gali greitai peraugti į anafilaksiją.
Kas yra tie menki simptomai? Nenumokite ranka, jei pavalgę vos po kelių minučių ar valandų pastebėsite dilgėlinės nusėtą odą, paraudimus, niežulį burnoje, veido, liežuvio ar lūpų patinimą, polinkį į vėmimą ir viduriavimą, pilvo skausmus, kosėjimą, dusimą, galvos svaigimą, sunkų kvėpavimą, sąmonės praradimą. Nedelsdami kreipkitės į gydytojus, kurie informuos jus, kaip turite gyventi su savo alergijomis.
Parengta pagal Farrp.unl.edu informaciją.
