patarimai

Etiketės be makiažo: maisto technologė atskleidė, kokių pieniškų dešrelių negalima valgyti

VMGonline.lt, Unspash. com, Delfi.lt nuotr., 2019-11-25, 13:00


Pramoniniu būdu pagamintų dešrelių nei pieniškų, nei virtų, nei rūkytų geriau nepirkti ir nevalgyti, tačiau ir perkame, ir valgome, ir vaikus jomis maitiname. Žinoma, labai retai, beveik niekada, bet būna dienų lyg tyčia. VMGonline.lt parengė interviu su maisto technologe, sveikos gyvensenos propaguotoja Raminta Bogušiene, kurią ALFAS LIVE laidoje kalbino vedėjas, virtuvės mitų griovėjas ir skonių ieškotojas Alfas Ivanauskas. Ar įmanoma išsirinkti blogybę, kuri būtų geresnė už pačią blogiausiąją?

Kodėl pieniškos dešrelės vadinamos pieniškomis: jose yra pieno?

„Pieniškos“ reiškia, kad dešrelių sudėtyje gali būti iki 3 proc. pieno arba kiaušinių miltelių. Jeigu pieno ar kiaušinių miltelių procentas būtų didesnis, dešrelės jau nebūtų aukščiausios rūšies. Iš perdirbtos mėsos gaminių aukščiausios rūšies yra tik pieniškos dešrelės, „Daktariška“ ir „Panerio“ dešra.

Iš ko gaminamos pieniškos dešrelės?

Studijų metais juokaudavome, kad iš popieriaus. Žinoma, tai mitas. Dešrelės gaminamos iš mėsos, bet negalvokite, kad iš kumpio, išpjovos ar pan. Dešrelės gaminti naudojamos nuopjovos, t. y. mėsos išpjaustymo metu liekančios tam tikros jos dalys. Mėsos pramonėje tokios nuopjovos vadinamos kotletine mėsa. Dešrelės gaminamos kaip tik iš tokių mėsos likučių.

Dešrelės gaminamos iš įvairios mėsos nuopjovų – kiaulienos, jautienos, kalakutienos…

Svarbu skaityti etiketę ir žinoti, kad yra vadinamųjų dešrelių „miksų“, tai reiškia, kad dešrelės turinys yra „sumiksuotas“ iš skirtingų mėsos rūšių, pavyzdžiui, kiaulienos, kiaulienos lašinių, jautienos, vištienos ir pan. Ant tokios dešrelės pakuotės gali būti parašyta „Dešrelė su kalakutiena“. Matydamas šį užrašą vartotojas gali galvoti, kad tai kalakutienos mėsos dešrelės. Tačiau jeigu paskaitytų sudėtį, pamatytų, kad kalakutienos yra vos keliolika procentų, o didžiausia sudėtinė dalis yra, pavyzdžiui, kiauliena ar kiaulienos lašiniai. Nusipirkę tokias dešreles valgysime kiaulieną su trupučiu kalakutienos. Turime būti budrūs. Jei norime kokybiškesnio produkto, „miksų“ neturėtume rinktis, kokybiška dešrelė turi būti pagaminta iš vienos rūšies mėsos.

Dešrelės sudėtyje dažnai rasime ir sojos, ir krakmolo. Šie ingredientai būtini ar yra tiesiog kamšalas, kuris atpigina produktą?

Aukščiausios rūšies dešrelėse negali būti jokių mėsos pakaitalų: nei sojos baltymo izoliato, nei kviečių baltymų, nei kiaušinių ar pieno miltelių. Negali būti ir mėsos užpildų, kurie sugeria vandenį ir suriša riebalus, pavyzdžiui, kukurūzų, bulvių krakmolo, kviečių miltų ir pan.

Jeigu dešrelės sudėtyje šių dalykų yra, tai yra pirmos arba antros rūšies produktas, kurio ant stalo neturėtų būti. Jeigu jau renkamės valgyti dešreles, tai tik aukščiausios rūšies.

Štai antros rūšies dešrelėse neribojamas nei riebalų, nei užpildų kiekis, gamintojas turi didelę laisvę gaminti produktą, turintį labai mažai grynųjų sudėtinių dalių.

Ar produkto kokybę galime įvertinti pagal pakuotės kainą, t. y. ar tiesa, kad kuo mažiau dešrelių pakuotėje ir kuo didesnė jos kaina, tuo, tikėtina, tos dešrelės kokybiškesnės?

Prekybos centrų lentynose nesu mačiusi aukščiausios rūšies dešrelių, kurios būtų supakuotos dideliais kiekiais. Esame darę kainų tyrimą, kuris parodė, kad nebūtinai brangiausiai kainuojanti dešrelė yra pati geriausia.

Ieškantieji geriausio varianto turėtų žinoti keletą svarbių dalykų. Pirma, net ir šviežios mėsos rekomenduojama vartoti ne du–tris kartus per dieną, o tiek kartų per savaitę, ir ruošti ją verdant, garinant garuose ir pan. Dešrelės yra perdirbtos mėsos produktas, todėl turėtų būti vartojamos dar rečiau. Kita vertus, pieniškos dešrelės yra kur kas sveikesnis pasirinkimas už rūkytos mėsos gaminius. Rūkyti mėsos gaminiai ir mokyklose, ir darželiuose yra uždrausti.

Antra, visada renkamės aukščiausią rūšį. Jei matome, kad tai pirma ar antra rūšis, produktą dedame atgal į lentyną. Trečia, skaitome sudėtinių dalių sąrašą. Pirma visada rašoma ta sudėtinė dalis, kurios gaminyje yra daugiausia. Kartais gamintojas nenurodo, koks yra sudėtinės dalies procentas gaminyje, tačiau tiesa ta, kad jeigu gamintojas tikros mėsos įdėjo ir nemažą kiekį, visada norės tuo pasigirti, todėl kokybiškesnio produkto etiketėje procentai bus parašyti. Ketvirta, žiūrime, ar gaminyje yra vienos rūšies mėsa, ar mėsos „miksas“. Penkta, atkreipiame dėmesį į sudėtinių dalių sąrašo ilgumą: jeigu sąrašas ilgas, produktą dedame atgal į lentyną. Mums tikrai nereikia visų jų žinoti, tų E ir pan. – renkamės produktą, kuriame yra kuo mažiau sudėtinių dalių.

Kitas žingsnis – maistingumo deklaracija. Žiūrime, kiek produkte yra druskos, cukraus, riebalų. Geriausia, jeigu 100 g produkto yra 7 g druskos. Vaikų mitybose druskos turi būti ženkliai mažiau – iki 1,7 g.

Ką reiškia „mechaniškai atskirta mėsa“? Taip neretai būna parašyta dešrelių pakuotės etiketėje.

Tai reiškia, kad mėsa nuo kaulo buvo nuimta mechaninėmis priemonėmis. Tokioje mėsoje lieka kaulo dalelių. Pamatę užrašą „mechaniškai atskirta mėsa“ visada tokią pakuotę dedame atgal į lentyną. Maitinti vaikus mechaniškai atskirta mėsa yra draudžiama.

Pixabay.com nuotr.

Kodėl reikėtų rinktis rakto skylutės simboliu pažymėtas dešreles? Ar vaikiškai apipavidalintose pakuotėse – vaikų mitybai pritaikytos dešrelės? Ar veganiškos dešrelės sveikesnės už visavalgių pieniškas ir kodėl ne visi sveiki produktai iš tikrųjų yra sveiki? Be to, laidoje maisto technologė net neragavusi įvertino dešimties skirtingų gamintojų dešreles ir pasakė, kurios jų geriausios. Visa tai – laidoje ALFAS LIVE, kurią galite pažiūrėti ČIA

 

 

 

 

 

 


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: