Vasaros metu neabejotinai sulauksite svečių iš užsienio, o šie tikrai nenorės ragauti jokių itališkų ar kiniškų patiekalų – tik lietuviškus. Mūsų virtuvės karalius yra vienas ir labai aiškus – cepelinas su spirgučių karūna ir grietinės apdaru. Net jei užsieniečiams turo po lietuviškus restoranus ir nedarysite, vis tiek pravartu sužinoti, kiekgi tie visų mylimi cepelinai kainuoja ir nuo ko priklauso ta jų kaina.
AR TIKRAI BRANGIAUSIAS LYGU SKANIAUSIAS?
Atsitiktinai parinkome žinomiausias cepelinus tiekiančias vietas ir išsiaiškinome visus su cepelinų gamyba ir kainodara susijusius niuansus. Restoranai pateikti pagal kainas.
„Stiklių“ aludė
Šiame legendomis apipintame restorane cepelinai yra vienas meniu topų, nepaisant pakankamai aukštos kainos: 11 Eur kainuoja cepelinai su mėsa, 10 Eur – su varške. Cepelinai yra gaminami tik užsakius patiekalą, todėl jų gali tekti palaukti nuo pusvalandžio iki valandos, tačiau visada žinosite, jog tai, ką valgote, yra šviežia ir pagaminta specialiai jums pagal senovinį, tradicinį receptą.
„Aula“
Šis tinklinis lietuviško maisto restoranas neseniai pristatė maisto vežimėlį, siūlantį cepelinus. Tai – vienintelis toks vežimėlis, siūlantis lietuviškos virtuvės patiekalus ir žadantis ateityje tiekti ir daugiau patiekalų. Šiandien „Aulos“ cepelinų galite paragauti „Open Kitchen“ organizuojamajame renginyje „NERIS: Eats, Brews and Grooves“. Vežimėlį užsisakyti galima ir savo privatiems renginiams, cepelinų nori net ir elektronikos festivaliai, o tuo labai džiaugiasi pati restorano komanda. Vienas cepelinas vežimėlyje kainuoja 1,50 Eur, jei tai cepelinas su varške ar kiauliena, 2 Eur už elnienos cepeliną. Pačioje „Auloje“ cepelinai brangesni, bet ten juk ir kaštai kitokie: porcija cepelinų su danieliaus ir jautienos įdaru kainuoja 6,90 Eur.
„Amatininkų užeigos“ cepelinai (6,50 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
„Amatininkų užeiga“
Dar viena Vilniaus legenda, kurios meniu be didžkukulių („amatininkai“ yra įpratę juos vadinti būtent taip) neįsivaizduojamas. Kaip ir „Stiklių“ aludėje, čia viskas gaminama šviežiai. Didžkukulių virimui paruoštas puodas stovi visą dieną, cepelinai verdami kas pusvalandį. Viskas nuo A iki Z gaminama vietoje: tiek skutamos bulvės, tiek, prieš pat patiekiant, ruošiamas spirgučių padažas. Čia didžkukuliai yra patiekiami tik su kiauliena, kaina – 6,50 Eur.
Alinė „Leičiai“
„Stiklių“ kaimynė, lietuviško maisto alinė-restoranas „Leičiai“ dažnai sulaukia pagyrų už gerą cepelinų kainos ir kokybės santykį. Alinės meniu cepelinai užima garbingą vietą, juos mėgsta tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Cepelinai gaminami tik tradiciniai su mėsa ir spirgučiais, populiariam patiekalui daugiau nieko ir nereikia. Čia cepelinų porcija kainuoja 6 Eur.
„Bernelių užeiga“
Lietuviškų patiekalų ragauti ne vienas renkasi į tokio lietuviško pavadinimo restoraną. Ieškantiems pigesnio cepelinų varianto, „Bernelių užeiga“ gali pasiūlyti trijų rūšių didžkukulių – su mėsos, grybų ar varškės įdaru (apkeptus arba ne) – vos 3,70 Eur už porciją. Tiesa, tokią kainą rasti galima tik Kaune. Norintiems valgyti Vilniaus centre, teks mokėti šiek tiek daugiau – 4,60 Eur. O patiems alkaniausiems restoranas siūlo 4 didžkukulių rinkinį su keliais padažais: Vilniuje – 6,20 Eur, Kaune – 5,90 Eur.
„Gandralizdis“
Apie šį restoraną žino kiekvienas save gerbiantis panevėžietis, o kartais čia atvažiuoja net ir kitų miestų gyventojai. Klientus vilioja didelės porcijos ir žemos kainos, cepelinai – ne išimtis. Visą porciją (tiek cepelinų, tiek kitų patiekalų) įveikia tik rimtai išalkusieji arba tie, kurie dalį porcijos žada vežtis namo specialiuose indeliuose. „Gandralizdyje“ pilna porcija cepelinų (su varške arba mėsa) kainuoja 4 Eur, pusė porcijos – 2 Eur.
„Tigrasa“
Karmėlava cepelinų sostine yra vadinama ne veltui. Juk čia gaminami didžiausi ir bene žinomiausi cepelinai, kurių vienas, dar nevirtas ir negardintas padažu, jau sveria pusę kilogramo! Kavinė arba, kaip save vadina, valgykla gyvuoja jau 25 metus ir tokius didžiulius cepelinus gamina dėl paprastos priežasties: kad kiekvienas klientas būtų sotus. Valgyklos komanda yra bandžiusi gaminti įvairiausius cepelinus, net su pievagrybiais ar „shiitake“ grybais, tačiau liko prie tradicinio, klientams įprasto cepelinų su kiauliena recepto. Karmėlavos kainų su Vilniaus lyginti negalima: „Tigrasa“ vieną didžiulį cepeliną su kiauliena siūlo vos už 3,30 Eur (visa 1 kg porcija – 6,60 Eur), o tie, kurie nemano, jog tokią porciją įmanoma įveikti, gali rinktis ir mažesnius cepelinus, jų kaina – nuo 1,80 Eur už cepeliną.
KURGI, GALŲ GALE, VALGYTI CEPELINUS?
Susumavus visus rezultatus, vidutinė cepelino kaina Vilniuje yra apie 6 Eur. Mažesniuose miesteliuose cepelinų galima gauti ir žymiai pigiau, tačiau, pripažinkime, sostinė turi savo kainas. Skonis jau visai kitas dalykas, jį įvertinti reikia kiekvienam individualiai ir favoritus pasirinkti pačiam. Jei sudėtinga, apklausėme žinomus maisto pasaulyje nuolat besisukančius žmones, kurie domisi ir pačia lietuviška virtuve. Su jų patarimais išsirinkti bus lengviau.
ANDRIUS UŽKALNIS, žurnalistas, maisto kritikas
„Išskyrus tuos atvejus, kai mano draugė Fausta gamina cepelinus Kelmėje su savo močiute, tai valgau dviejose vietose: „Stiklių“ aludėje arba „Cepelinų gryčioje“ prie Molėtų. Tik šioje jau seniai nebuvau. Mano nuomone, skanius cepelinus reikia gaminti iš tinkamų bulvių (dažnai tai yra ignoruojama, imamos bet kokios), ir reikia šeimininkės arba šefo patirties. Žinoma, „Stiklių“ cepelinai brangesni nei Molėtuose, tačiau negalima lyginti kaštų sostinės centre ir provincijoje. Man asmeniškai labai svarbu, kad jie būtų ne sausi ir kad būtų daug spirgų ir grietinės prie jų. Labiausiai man patinka Kelmės grietinė.“
A. Užkalnio nuotrauka
ORIJUS GASANOVAS, žurnalistas ir gurmanas
„Skaniausius ir brangiausius cepelinus valgiau Barselonoje prieš porą metų, kai filmavome laidą „Emigrantai“. Barselonoje lankėmės pas lietuvį Valdą, kuris tuo metu jau buvo bankrutavęs. Jo istorija prasidėjo nuo tada, kai Lietuvoje susirado mylimąją Liudmilą, ji pardavė butą ir abu emigravo į Barseloną. Ten pora viename iš rajonų įsirengė restoraną. Kur visi valgo „tapas“ ir paelijas, Valdas ir Liudmila sugalvojo atidaryti cepelinų restoraną. Jie investavo labai daug pinigų, vežėsi bulves ir mėsą iš Lietuvos, nes nei ispaniškos, nei portugališkos bulvės cepelinams netiko. Tačiau restorane buvo gan liūdna, mat tik kartkartėmis ten užsukdavo lietuviai, o ispanams cepelinai visai nebuvo įdomūs.
Tie cepelinai skaniausi mano gyvenime, nes turi legendą. O brangiausi, nes kainavo Liudmilai butą, o Valdui – visą verslą, mat restoraną ištiko bankrotas. Valdas ir Liudmila viską verslui atidavė, jų net lovos buvo prie puodų ir lietuviško alaus dėžių, po bankroto jie ir liko ten gyventi. Kiekvienas valgytas to cepelino svečiuose kąsnis buvo tarsi atkąstas žmonių likimas.
Na, o jei grįžtame į Lietuvą ir kalbame apie cepelinų kainas, manau, kad Vilniuje normalu už porciją cepelinų sumokėti 5 Eur. Tik kažin, ar realybė tokia.“
ALFAS IVANAUSKAS, VMG idėjinis lyderis
„Vieni skaniausių cepelinų, kuriuos valgiau, buvo viename Vilniaus restorane, kuris jau užsidarė. Tai buvo cepelinai su džiovintų baravykų ir ožkos sūrio įdaru – tikrai labai patiko, tačiau kainavo nepigiai, turbūt toks eksperimentas ne visiems patiko ir kaina buvo per aukšta. Brangiausius cepelinus valgiau vokiečių šeimoje. Iš tiesų, tai buvo daugiau kukuliai, pakepti su ikrais, lašiša, kalendra. O pats vaikystėje labai mėgau gaminti cepelinus su vištiena, daugybe svogūnų ir pakepta bei smulkiai pjaustyta rūkyta šonine. Kad spalva būtų gera, dėdavau daug žalumynų tiek į įdarą, tiek ant cepelinų. Viską apibarstydavau tarkuotais džiovintais baravykais: juos reikia sumalti tarsi pudrą ir apibarstyti per sietelį. Būna ne tik gražu, bet ir pasklinda nuostabus aromatas.“
