naujienos Naujienos

Brandinama ir kramtoma: kokia bus ateities kava?

Kamilė Matusevičiūtė, 2016-11-09, 17:45


Esame pripratę prie kavos skonio ledų, kavos skonio sausainių, kavos skonio saldainių, bet ar kada esame kramtę tiesiog gryną kavą? Užuominų, kas kavos laukia ateityje ir ką dar galima iš jos sukurti, buvo galima išgirsti jau ketvirtą kartą vykstančioje kavos baro „Crooked Nose & Coffee Stories“ organizuojamoje kavos konferencijoje „Dark Times“. Nesuklyskite. Kavos toli gražu nelaukia tamsūs laikai – tik jie gali būti kitokie. Anot kavos baro įkūrėjo Emanuelio Ryklio, kvietimas išgerti kavos visada reiškia kvietimą susitikti, bendrauti.

Dalijamės trimis konferencijoje išgirstomis ir labiausiai įstrigusiomis kavos ateities planuotėmis.

  1. Anna Brones (žurnalistė, knygų „The Culinary Cyclist, Fika: The Art of the Swedish Coffee Break“, „Paris Coffee Revolution“ autorė): sėkmingos bus tos kavinės, kurios nepamirš savo krašto tradicijų ir vietinės produkcijos.

Anna mėgsta keliauti ir gerti kavą, kelionių metu ji vežiojasi savo kavos malūnėlį bei „french press“ aparatą. Ji taip pat ieško vietų, kurios elgtųsi kitaip. To pavyzdys – kavinė Denveryje (JAV), tiekianti meksikietiškus tamalius. Lietuvos atveju – kavinėse rastas šakotis ir „tinginys“.

Pauliaus Montvydo nuotr.
Pauliaus Montvydo nuotr.

„Ar mes esame nuobodūs? Kas yra pirmasis dalykas, kurį įsivaizduojate rūšinę kavą pardavinėjančioje kavinėje? Tai – skrebutis su avokadu. Dar – morkų pyragas, bananų duona. Tai galima rasti visame pasaulyje, nes mes to tikimės. Gyvename kultūroje, kurioje įprasta „dalytis“. „Instagram“ galite rasti 230 tūkst. skrebučių su avokadu. Kavos turistai yra žmonės, kurie žino savo lūkesčius, mėgsta jaustis patogiai ir vengia iššūkio valgyti kitaip. Ar tai būtų Paryžius, Kvala Lampūras, Port Townsend ar Sidnėjus – šiuose keturiuose žemynuose esančios kavinės yra vienodos. Neturiu nieko prieš švediška medieną, bet mes importavome ne tik kavą, bet ir visą jos pateikimą. Didžiosios kompanijos jau pamažu supranta, kad turi prisitaikyti prie vietinės rinkos ir adaptuoti savo meniu, gaminti iš sezoninių produktų. Žmonės tuo metu nori palaikyti ekonomiką ir mokėti daugiau. Kavinės turi nepamiršti kulinarinio savo šalies paveldo – močiutės receptai gali būti sumoderninti. Mus įkvepia kavinės, kurios stebina ir siūlo naują patirtį.“

 

  1. Cory Andreen (Berlyno kavos festivalio organizatorius, kavinių „Brew Box“ ir „Cafe CK“ įkūrėjas): jei kava išlieka gera po 10 minučių, tai yra gera kava. Mes sukūrėme kavą, kuri išlieka gera 2 mėnesius.

Iš Berlyno atvykęs Cory greitai prisimena kavos ruošimo istoriją ir primena, kad ne visos naujovės yra tikrosios naujovės – dalis jų yra amžių išbandytos tiesos, kurios buvo paaukotos patogumui.

„Po dešimtmečių, paaukotų patogumui naudojant espreso aparatus, buvo sugrįžta prie kokybės. Kava ir vėl yra plikoma. Kai žengiame patogumo link, visuomet nukenčia kokybė. Jei kava išlieka gera po 10 minučių, kai ji jau yra atvėsusi, tai yra gera kava. Jeigu kavą laikome šaltoje ir tamsioje vietoje, ji savo skonį gali išlaikyti ir po 2 mėnesių. Sumalta rūšinė kava geriausias savo savybes praranda po 2–3 savaičių. Mes ją nuperkame ir galime pratęsti jos galiojimo laiką dar keliems mėnesiams. Perimame visišką kokybiškos kavos gamybos kontrolę: užpilame karštu vandeniu ir staiga atšaldome. Šis produktas orientuotas į viešbučius ir restoranus, kuriuose gera kava yra retenybė. Tai elementari kava – geresnė už espresą ir dar lengviau pagaminama? Mes esame laimingi.“

Pauliaus Montvydo nuotr.
Pauliaus Montvydo nuotr.

 

  1. Raivis Vaitekūns (vienas pirmosios, pradėjusios ruošti rūšinę kavą Latvijoje, kavinės „Miit Coffee“ įkūrėjų): kas gali apibrėžti, kas tiksliai yra kava? Ji gali skatinti ekologiją ir būti kramtoma.

Žodis „miit“ latviškai reiškia dviračio mynimą. Prieš šešerius metus Raivis su savo dviem pusbroliais atidarė kavos barą, kuriame taip pat buvo taisomi ir dviračiai. Kava ir dviračiai jiems buvo labai svarbus dalykas, padėjęs padaryti įtaką kavos kultūrai Latvijoje.

Pauliaus Montvydo nuotr.
Pauliaus Montvydo nuotr.

„Rūšinė kava yra smagi. Ji tinka dviem žmonių tipams – besikliaunantiems logika ir romantikams. Kas smagiausia – kava geba sujungti šiuos du žmonių tipus. Mes tikime, kad keičiame pasaulį, nes laikomės ekologiją skatinančių vertybių: mums rūpi kavos ištakos, jos gamintojai, kiti kavos apdorojimo žingsniai. Tiesa ta, kad niekas nežino, kur kavos sąvoka prasideda, ir kur baigiasi. Mūsų sukurta „Coffee Pixels“ – tai grynos, kramtomos, 21 g sveriančios kavos plytelė. Ji suteikia ilgesnį poskonį ir poveikį, nes kava pro riebalus prasiskverbia sunkiau nei pro vandenį bei prilygsta dvigubo espreso puodeliui. Svarbiausia, kad kava tokia forma yra visuomet paruošta ir mėgstantys kofeiną, neprivalo turėti jokios specialios įrangos. Kavą galima nešiotis kišenėje. Produktas yra gaminamas iš rūšinės kavos, („Biftu Gudina“ (Etiopija)), ekologiško kakavos sviesto, cukranendrių cukraus, Himalajų druskos. Visa tai yra sumaišoma su pienu arba kavos uogų arbata „cascara“. Taip mes suvartojame viską ir nesukuriame jokio šalutinio – išmetamo produkto. „Coffee Pixels“ – labiau kava nei šokoladas, bet ji nėra tokia dygi kaip įprasta kava. Ir vis vien tai du kartus tikresnė kava už „mocha“ kavą.“

„Coffee Pixels“ nuotr.

KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: