naujienos Naujienos

Augalinis pienas: nuo migdolų iki bolivinės balandos – kaip išsirinkti?

Vasarė Butkutė, 2019-05-15, 13:00


Šiandien augalinis pienas išgyvena aukso amžių: nuo pasikeitimų receptais iki diskusijų, kuris geriausias, kalbama apie jį visur. Tačiau ne visos pieno rūšys vienodos. Kai kurios turi daugiau naudingųjų medžiagų, kitos netinka balinti kavai, o dar kitas verta gamintis tik patiems. VMGonline.lt taip pat pasidomėjo augaliniu pienu – aptariame populiariausias jo rūšis, naudojimo būdus ir, žinoma, paaiškiname, kurį gi jų pilti į kavą.

Kodėl verta rinktis augalinį?

„Pagrindiniai augalinio pieno privalumai būtų tokie, kad jie kur kas draugiškesni aplinkai, juos išgaunant neišnaudojami gyvūnai, o ir apskritai jie sveikesni. Kokosų ir ryžių pieną gali gerti didžioji dalis visuomenės, mat šie produktai nėra alergenai, nes, tarkime, sojų, migdolų ir avižų pienas kelia alerginės reakcijos riziką. Tiesa, alergijos procentas nėra didelis, kai tuo tarpu karvės piene esančios laktozės netoleruoja apie 70 proc. pasaulio žmonių“, – pasakoja Paulius Paulauskas, visuomenės sveikatos specialistas ir tinklaraščio „Inovatyvi mityba“ įkūrėjas.

Diskutuojant apie augalinį pieną, daugelis prisimena, kad juose nėra organizmui reikalingo kalcio. Tačiau, pasak pašnekovo, tai nėra augalinio pieno trūkumas. Tokiose šalyse kaip JAV, Didžioji Britanija, Skandinavijos valstybės, kur suvartojamas didžiausias karvės pieno kiekis, yra ir didžiausias osteoporozės (kaulų retėjimo) sergamumo rodiklis. Taip yra todėl, nes organizmui gaunant didelį kalcio kiekį, be jį papildančio magnio įsivyrauja disbalansas, ir organizmas pradeda šalinti kalcį iš kaulų. Be to, daugumoje karvių pieno randama hormonų ir antibiotikų, kurie žmogui yra žalingi.

Taigi, net ir augalinio pieno, papildyto kalciu, rinktis neverta, kadangi ši medžiaga ten egzistuoja vien papildų forma. Daug geresnis kalcio šaltinis yra žaliosios lapinės daržovės, kuriose randamas tolygus magnio kiekis, o štai kalcis lengvai pasisavinamas valgant migdolus, apelsinus, sezamo sėklas, aguonas, sojų produktus, brokolius ar figas.

„Taste Map“ ir Šarūnės Zurbos nuotr.

Etiketės rebusai

Pagrindinis dalykas, kurio reikėtų vengti renkantis augalinį pieną, yra pridėtinis cukrus: jo dedama nuo 2 iki 10 g, tad net ir išgėrus tik stiklinę pieno, kiekis gaunasi nemažas. Paulius pataria, kad jei norisi saldumo, galima rinktis natūraliai saldžius avižų arba ryžių pieną. Taip pat galima gamintis pieną namuose ir įdėti datulių, kurios suteiks natūralaus saldumo.

Geriausias patarimas būtų žiūrėti, kad etiketėje būtų kuo mažiau ingredientų. Idealiausia būtų tik vanduo ir augalinės medžiagos, tačiau, pavyzdžiui, stabilizatoriai reikalingi dėl galiojimo laiko. Nebūtina baidytis ir pridėtinių vitaminai ar mineralų – parduotuviniuose pienuose maistinių medžiagų mažai, išsiskiria nebent sojų pienas, kuris turi daug baltymų. Visgi vėlgi būtų puiku vitaminus gauti vartojant kitus produktus, o pieną pirkti vien gaminimo ar kavos balinimo tikslais, tačiau ne norint aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis.

Kuris – į pyragą, o kuris – į kavą?

Egzistuoja tokių augalinio pieno rūšių, apie kurias nutuokiančių mažiau. Jie gali būti gaminami iš riešutų, kruopų, pupelių, netgi vaisių. Kaip pasakoja Paulius, populiariausios rūšys yra sojų, avižų, ryžių, migdolų ir kokosų. Visgi už populiariųjų stovi itin plati kitokio pieno įvairovė: grikių, kanapių, anakardžių, graikinių riešutų, sezamų sėklų, bolivinės balandos, žirnių ar linų sėmenų.

Viktorija Daubarienė, rašanti veganiško maisto tinklaraštį „Animale Minimale“, atskleidžia, kad migdolų pienas vertinamas dėl didelio kiekio vitamino E, ir už tai, kad yra mažai kaloringas. Tiesa, kavai šis pienas kiek per liesas, todėl išplakti jį bus sudėtinga.

Sojų pienas labiausiai patiks tiems, kurie renkasi augalinį variantą vien dėl laktozės netoleravimo. Šis savo maistine verte labai panašus į karvių pieną: puodelyje nesaldinto sojų pieno yra 3 g angliavandenių, 7 g baltymų ir 4 g riebalų. Tik dažniausiai parduodamas stipriai saldintas ir aromatizuotas, nes pats yra beskonis. Be to, sojų pienas yra vienas iš geriausiai tinkančių balinti kavą.

„Avižų pienas yra natūraliai kreminės tekstūros, saldus ir šiek tiek tąsus. Ypač lengvai pritaikomas gaminant pagrindinius patiekalus, nes yra atsparus karščiui. Taip pat tinka kokteiliams ir įvairiausio tipo desertams“, – įžvalgomis dalinasi Viktorija. Tačiau avižų pienas, ypatingai naminis, ne itin tiks balinti kavai, kadangi iškrenta nuosėdos. Kita vertus, galima rasti specialaus avižų pieno, gaminamo būtent baristoms – su juo pienas išsiplaks ir nubalins kavą puikiai.

Galiausiai, kalbant apie kokosų pieną, jis ruošiamas iš kokosų riešuto minkštosios dalies, tam tinka ir kokosų drožlės: „Parduotuvėje galima rasti tirštą ir skystą šio pieno variantus. Pirmasis skirtas troškiniams, desertams ir padažams ruošti, antrasis – balinti kavai ar gerti vieną. Kokosų pienas, kaip ir kokosų aliejus, turi antivirusinių savybių, todėl gali būti labai patrauklus pasirinkimas šaltuoju metų laiku. Itin populiarėja ruošiant kavas“, – pastebi pašnekovė.

Vitos Marijos Murėnaitės nuotr.

Gaminimo namuose ypatumai

Kaip gaminti augalinį pieną namuose, pasiteiravome tinklaraščio „Veganiški receptai“ autorės Vilijos Poškevičiūtės-Wengel, kuri su VMGonline.lt dar žiemą pasidalino savo migdolų pieno receptu. Pasak jos, pasigaminti tokį pieną namuose yra labai paprasta: tereikia iš vakaro užsimerkti pasirinktus riešutus (migdolus, lazdyno, graikiškus) ar sėklas (nelukštentų kanapių, sezamo) ir ryte juos perplovus sudėti į trintuvą, įpilti vandens ir gerai suplakti.

„Anakardžių riešutus galima mirkyti tik kelias valandas ar visai nemirkyti. Lukštentos kanapės ar kokosų riešutai visai nemirkomi“, – patarimais dalijasi Vilija. – Dažniausiai taip suplakti augaliniai pienai perkošiami tam skirtais, augalinio pieno maišeliais. Gaminant iš sojų, ryžių ir avižų procesas ilgesnis, todėl šių gėrimu beveik negaminu, o mano yra mėgstamiausias migdolų pienas. Vakare užmerkiu migdolų riešutus, ir ryte jie lengvai nusilupa. Ruošiant migdolų pieną dažniausiai jį dar saldinu datulėmis, pagardinu cinamonu ar vanile bei žiupsneliu druskos. Suplakus gėrimą iš mirkytų ir nuluptų migdolų riešutų, aš jo nebekošiu – naudoju galingą maišytuvą, tad tekstūra ir taip būna pakankamai švelni. Taip pat namie kartais gaminu lazdyno riešutų, kanapių (tiek lukštentų, tiek nelukštentų) augalinį pieną. Kai šio augalinio pieno prireikia skubiai, o pernakt mirkytų riešutų ar sėklų nėra, gaminu ir iš anakardžių riešutų ar kokosų drožlių. Pastarąjį visada perkošiu.“

Tinklaraštininkė atskleidžia, kad geriausia pieną gaminti yra tik tai dienai, mat saldinant datulėmis namie gaminamą augalinį pieną, tik paruošus jis būna labai skanus, bet kitą dieną nebebūna gardus ir apskritai vartotinas. Kita vertus, nenaudojant datulių, perkošus ir įbėrus žiupsnelį druskos, augalinis pienas šaldytuve porą dienų tikrai gali pastovėti.

Viktorija dar priduria, kad augalinį pieną galima gardinti šafranu, Ceilono cinamonu, kardamonu, muskatu, kerobo milteliais, vanilės ankštimis, agavų sirupu, kokosų cukrumi ir kitais priedais. Su kiekvienu ingredientu gausite vis kitą skonį.

Na, ir galiausiai, kavos mėgėjams pravers auksinis Vilijos patarimas: „Darant naminį migdolų pieną kavos ar kakavos balinimui, prieš plakant visus ingredientus, kartu įbėrus ir šaukštelį sojų lecitino, išeina fantastiška puta.“

VMGonline.lt anksčiau domėjosi, kuriose kavinėse Vilniuje galima išgerti kavos su augaliniu pienu, taip pat kurios ima už tai papildomą mokestį.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: