naujienos Naujienos

Alvydas Unikauskas: „Maistą verta užsidirbti“

Kristina Kubiliūtė, 2017-11-06, 17:50


Jau skubėdama į susitikimą su daktaru Alvydu Unikausku, jaučiau, kad pokalbis bus išskirtinis. Tuomet dar neįtariau, kad teks tiek kartų nustebti išgirdus atsakymą, o pašnekesys suksis pačiomis netikėčiausiomis kryptimis. Ir gerai, kad kalbėjomės ne vien apie sveikatą. Tuo pačiu ramiu ir santūriu tonu, kaip įprasta jį girdėti TV ekranuose, daktaras sudėliojo savo prioritetus, palikdamas teisę pasirinkti kiekvienam priimtiniausią gyvenimo stilių.

Tądien sužinojau esminį darnios šeimos principą, supratau, kad maistą verta „užsidirbti“, kad mus vis dar veikia mitai, kad egzistuoja bent 5 mitybos įsakymai, o skirtingų dietų gausa tereiškia, jog pasaulyje dar niekas nesukūrė tinkamiausios mitybos formulės.

Kaip gyvuojate, daktare?

Puikiai! Tai nereiškia, kad nebūnu prastai nusiteikęs. Bet tai yra momentinis dalykas, kuris greitai praeina, ir toliau aš vėl gyvenu puikiai.

Ar pasikeitė jūsų gyvenimas, kuomet tapote žinomu TV veidu?

Manęs nedžiugina tas žinomumas. Kažkur perskaičiau frazę: „Žmogus, kuris sako, kad jam nepatinka žinomumas, meluoja.“ Aš nuoširdžiai permąsčiau šį posakį ir manau, kad tikrai nemeluoju. Gyvenimas nepasikeitė. Vienintelis skirtumas – kad dabar aš žymiai mažiau laiko turiu susitikimams su bičiuliais. Ir dar – iki tol buvau visiškai nutolęs nuo TV programų.

Bet namuose turite televizorių?

Taip. Žinoma. Kiekviename kambaryje. Žmonai turi būti patogu gyventi.

Kaip kilnu.

Šventai tikiu, kad vyrai turėtų sukurti žmonoms kuo patogesnį gyvenimą vien dėl egoistinių paskatų. Nesuprantu tų, kurie mano kitaip. Juk kuo tavo žmonai bus patogiau gyventi, tuo ji bus geriau nusiteikusi tavo atžvilgiu (šypsosi). Labai mėgstu teiginį: „Vyras gali turėti gražiausius namus, bet jei juose nėra jo moters – jis yra benamis.“ Tokie namai yra plynlaukis.

Daktare, kaip atrodo eilinė jūsų diena?

Buvo laikas, kai keldavausi 5 ryto. Vėliau aptingau ir pradėjau keltis 6 ryto, ir tai darau iki šiol. O toliau – prasitampau, geriu vandenį, lendu po dušu ir važiuoju į darbą.

Nepusryčiaujate?

Ne, niekada nepusryčiauju. Manau, kad tai yra labai individualu: vieni negali be pusryčių, kiti puikiai jaučiasi nepusryčiavę. Juk virškinimas – tai yra didžiulis darbas mūsų organizmui. Reikia pasiruošti tam procesui. Dar daugiau, aš manau, kad maistą reikia „užsidirbti“. Tai sakau ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis.

Kada jau būnate „užsidirbęs“ pirmąjį valgymą?

Paprastai pirmą kartą valgau 12–13 val. Stengiuosi valgyti tik du kartus per dieną. Antrą kartą – apie 7–8 val. vakare. Jeigu kalbėsime apie mitybos principus, tai labai nemėgstu žodžio „dieta“. Šis žodis pridarė daug žalos. Žmonės ne maitinasi, o laikosi dietų, neretai, švelniai tariant, – keistų. Prie ko čia dieta? Žmogus turi tiesiog gyventi ir maitintis.

Kaip keistumėte tą žodį?

Paprastai – mitybos principai. Yra žmonių, kurie tiki, kad jiems reikia valgyti kaip kūdikiams – kas 2,5 val. Yra kitas mitybos principas – valgyti retai, bet sočiai, tarp valgymų neužkandžiaujant. Dar vienas principas – vieną dieną per savaitę gerti tik vandenį arba dvi dienas per savaitę suvalgyti labai mažą maisto kiekį, kitaip tariant – pasninkauti. Ir kiekvienas laisvas rinktis jam labiausiai priimtiną variantą. Aš pasirinkau retą maitinimąsi.

Gal yra tokių produktų, kurių patartina atsisakyti, renkantis bet kurį mitybos principą?

Miltai ir cukrus. Be daromos žalos, jei vartojami nesaikingai, jie sukelia fizinę priklausomybę, panašiai kaip narkotikai. Įnikimas į cukrų iš esmės yra narkomanijos forma. Vėlgi, kas nors, perskaitęs šį pokalbį, pasakys, kad cukrus reikalingas mūsų smegenims, tai kam jo atsisakyti? Bet juk tiek, kiek reikia smegenims, organizmas pasigamina pats…

O kaip yra su riebalais? Ar jie „eina į kūną“?

Toks jų poveikis yra gerokai perdėtas! Kaip tik tukina cukrus ir miltai – vadinamieji greitieji angliavandeniai. Blogiausia, kai riebalų pradeda vengti vyresnio amžiaus žmonės. Šie jiems itin reikalingi.

Kodėl esate prieš užkandžiavimą, t. y. dažną valgymą?

Dažnai studentams sakau: ar jūs galite įsivaizduoti urvinį žmogų, išlindusį iš urvo ir nubėgusį į prekybos centrą nusipirkti ko nors užkąsti? Sumedžiodavo – prisiėsdavo, nes neturėjo supratimo, kada vėl gaus paėsti. Pagal evoliuciją mes „nepritaikyti“ dažnai maitintis, bet kažkodėl sumąstėme, kad tai turi vykti dažnai. Kam tas užkandžiavimas? Nori valgyti – atsigerk vandens, ir palauk 20–30 min. Noras valgyti dažnai praeina. Nepadėjo – išgerk dar stiklinę vandens, ir vėl palauk 20 min. Ir jeigu vis tiek nori valgyti – pavalgyk. Alkio ir troškulio centrai smegenyse yra labai arti vienas kito ir žmogus dažnai painioja poreikius.

Bepigu jums, daktare, tiek išmanant, taip paprastai viską reziumuoti…

Visai nėra paprasta, nes mitybos tema yra sudėtinga, ir manau, kad iki šiol nėra visiškai aišku, kaip ir ką reikia daryti. Jau vien pažvelgus, kiek pasaulyje yra skirtingų dietų, peršasi išvada, kad niekas iki galo nesupranta, kaip turi būti iš tikrųjų.

Koks jūsų požiūris į sveiką gyvenseną?

Egzistuoja 10 Dievo įsakymų, taip? Egzistuoja ir sveikos gyvensenos įsakymai. Labai paprasti – normaliai maitinkis, judėk, maksimaliai venk streso, nerūkyk ir nevartok alkoholio.


KOMENTARAI:

  • Pastebėjimas : 2017 11 07 - 12:30

    Na, o bet tačiau… urviniai žmonės ir gyvendavo tik apie 30 m. 😀


IŠBANDYKITE: