naujienos Naujienos

Alergijų maistui daugėja: ar restoranai linkę prisitaikyti?

Ugnė Jonaitytė, 2018-08-01, 18:30


Bėrimai, kvėpavimo problemos, virškinimo sutrikimai – tai tik dalis simptomų, galinčių signalizuoti, jog esate alergiškas ar netoleruojate kokio nors maisto produkto. Tokiais atvejais tenka ieškoti naujų receptų ir atidžiau rinktis patiekalus restoranuose. Ar tikrai vis daugiau žmonių susiduria su šiomis problemomis? O kaip į maisto alergijas ir produktų netoleravimą žiūri žinomų restoranų šefai?

Gliutenas ir laktozė – du pavadinimai, kurie, ko gero, dažniausiai girdimi diskusijose apie netoleravimą. Pasak Alergiškų žmonių asociacijos „Alergijos Klubas“ direktorės Vaivos Lukošienės, alergijos ar netoleravimo simptomus galima pajusti praktiškai nuo bet kokio produkto, tačiau su šiomis medžiagomis susiję atvejai ištirti geriausiai.

„Jei atsiranda odos ar kvėpavimo takų problemų, didesnė tikrosios alergijos tikimybė. O jei jaučiate virškinimo, koordinacijos, atminties sutrikimus, skauda sąnarius – tuomet labiau tikėtina, kad kažko netoleruojate“, – skirtumą tarp šių dviejų organizmo reakcijų paaiškina specialistė.

Alerginių susirgimų, kaip pasakoja V. Lukošienė, kasmet daugėja. Tai lemia įvairios priežastys: aplinkos tarša, perdirbtas maistas, didžiuliai vartojamų medikamentų kiekiai, paveldimumas, nusilpęs imunitetas. Vis dėlto, pašnekovės teigimu, neretai prisiskaitę ar prisiklausę įvairių istorijų, žmonės atsisako tam tikrų produktų, nors jokių alergijos ar netoleravimo simptomų nejaučia.

„Pavyzdžiui, gliuteno netoleruojančiam ir jo atsisakiusiam žmogui užsiminus apie sumažėjusį svorį, dalis gali pasielgti taip pat, tikėdamiesi atsikratyti papildomų kilogramų. Kitiems tai bus pagerėjusios fizinės ar psichologinės sveikatos priežastis, treti atsisakys, nes girdėjo, kad taip sveikiau“, – ryškėjančią tendenciją komentuoja Alergiškų žmonių asociacijos direktorė.

Restoranas „Monte Pacis“. Valerijos Stonytės nuotr.

Jei vieni tam tikro maisto atsisako savo noru, tai kitiems, kurių organizmas iš tiesų netoleruoja ar yra alergiškas, tokie negalavimai, sako V. Lukošienė, sukelia nemažai nepatogumų ne tik tarp artimiausių, bet ir bendroje socialinėje aplinkoje: „Informacijos šia tema dar trūksta. Pasisėdėjimas kavinėje gali virsti ilgu varginančiu procesu. Neretai darbuotojams trūksta žinių ir geranoriškumo, retas gali adekvačiai įvertinti galimus padarinius, tad nesiima visų reikiamų atsargumo priemonių.“

Specialistė džiaugiasi, kad daugėja kavinių ir parduotuvių, siūlančių produktų be gliuteno ar laktozės, tačiau norėtų, jog situacija gerėtų iš esmės. „Per pastaruosius pusę metų tik 3 padavėjos rimtai sureagavo į mūsų išreikštą poreikį ir tik 1 šefas išėjo pasiteirauti, kaip turėtų elgtis, kad patiekalas būtų visiškai saugus“, – asmenine patirtimi dalijasi pašnekovė.

„Momo grill“ ir „Monai“ šefas Vytautas Samavičius patikina, kad svečiai, turintys išskirtinių pageidavimų dėl alergijų ar produktų netoleravimo, problemų nesukelia. „Tokiais atvejais žmonės dažniausiai informuoja iš anksto, tad mes prisitaikome. Turime patiekalų, pavyzdžiui, be gliuteno“, – komentuoja jis.

0012[4]
Šefas Vytautas Samavičius. Asmeninio albumo nuotr.
Kad šefas turi kurti kiekvieną dieną ir prisitaikyti prie svečių poreikių, įsitikinęs ir „Monte Pacis“ virtuvėje šeimininkaujantis Rokas Vasiliauskas. Vis dėlto, sako pastebėjęs, kad situacija įgauna pagreitį: „Kai pradėjau dirbti prieš trejus metus, tokių žmonių buvo vienetai, o dabar susiduriame praktiškai kiekvieną dieną. Pagrindiniai pageidavimai būna susiję su laktoze, gliutenu, jūrų gėrybėmis, grybais.“

Pašnekovo nuomone, netrūksta atvejų, kurie akivaizdžiai nesusiję su alergijomis ar netoleravimu. „Gali būti, kad žmogus tiesiog nemėgsta to produkto ar laikosi kokios nors dietos ir nenori tiesiai pasakyti. Mūsų prosenelių laikais nebuvo tokių masiškų alergijų, netoleravimo, tad čia yra ir tam tikra mada.

Būna juokinga, kai pasako, jog yra alergiški kokiam nors produktui, nors realiai net nėra informacijos, kad tokia alergija egzistuotų. Arba tikina, jog netoleruoja pieno produktų, o po to matai, kaip per degustacinę vakarienę valgo sūrius. Man tikrai nepatinka žmonės, kurie maivosi, bet prisitaikome. Juk dažnai negali žinoti, ar svečias iš tiesų alergiškas, ar ne.“

Ką ši tendencija gali atnešti, pasak R. Vasiliausko, galima tik spėlioti. „Gal bus daug vietų, kur viskas bus be pieno produktų ar gliuteno, bet manau, kad jei kiekvienas atėjęs svečias turės kažkokią alergiją, tai tas burbulas gali sprogti ir tokiems kaip mūsų bei kitiems „fine dining“ restoranams gali tekti jiems pasiūlyti ieškotis kitos vietos. O gal burbulas sprogs ir tada žmonės vėl pradės normaliai valgyti“, – svarsto šefas.

Panašią perspektyvą mato ir kasdien virtuvėje besisukantis Vytautas Samavičius. „Nemanome, kad ši tendencija plėtosis. Jei bus poreikis, atsidarys restoranai, kurie dirbs su tokiais svečiais, o mes eisime savo keliu“, – mintimis dalijasi šefas.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: