Be maisto žmogus gali ištverti gana ilgai, tuo tarpu be vandens – vos kelias dienas. Panagrinėkime, kaip ir ką reikia gerti. Konsultuoja gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.
Ką geriausiai gerti?
Gėrimų žinome įvairių – galime gerti pieną, pasukas, sultis, arbatą, kavą ir t. t. Skaičiuodami reikiamus suvartoti skysčius ir nuolatos girdėdami apie tai kalbant aplinkui, turėtume galvoti apie vandenį, na, ir dar nesaldintas žolelių arbatas. Negalima pasakyti, jog kiti gėrimai skysčių neturi, bet juos gerdami mes gauname ir energijos. Jei piktnaudžiaujame jais (pvz., limonadais, sulčių koncentratais, litrais geriame pieną ir pan.), neretai susiduriame su papildomų kilogramų problema, ypač tai pasakytina apie vaikus. Karštuoju sezonu itin aktualu gerti būtent paprastą vandenį, nes pakankamai vartojamas skysčių kiekis užtikrina gerą termoreguliaciją, kitaip tariant, nerizikuojame perkaisti. Šviežiai spaustos sultys – puikus ir skanus pasirinkimas, bet ne kasdien ir ne kelis kartus per dieną, o keletą kartų per savaitę, rekomenduojama skiestos su vandeniu.
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė
Kodėl toks svarbus vandens vaidmuo lieknėjant?
Tai susiję dalykai: neretai apkūnūs, nutukę žmonės pažymi, jog nemėgsta gerti ar nejaučia troškulio, neatsitiktinai tai kompensuojama maistu, o tai ilgainiui virsta papildomais kilogramais. Liaudyje sakoma, jei nori valgyti – pirmiau atsigerk. Skysčiai organizme atlieka daug funkcijų: dalyvauja virškinant, atlieka termoreguliacinę funkciją, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pan. Taigi reikšmė įvairialypė – daugiau geriant slopinamas alkio jausmas, taigi mažiau suvalgoma, pakankamas skysčių kiekis užtikrina skysčių apykaitą, medžiagų apykaitą ir t. t.
Kiek reikia gerti? Kaip apskaičiuoti optimalų skysčių kiekį? O gal geriau gerti intuityviai?
Nepakankamai geriantieji skysčių troškulį dažnai jaučia tik tuomet, kai išgeria itin mažai skysčių. Galima sakyti, jog kuo daugiau geriame, tuo dažniau ir geriau jaučiame troškulį. Paskaičiuoti savo skysčių poreikį nesudėtinga: kiekvienam ūgio cm – 10 ml, arba kiekvienam svorio kg 20–30 ml skysčių kasdien. Ilgainiui skysčių poreikį jausime intuityviai, bet dažnam tai pasiekti pradžioje prireiks pastangų.
Dažnai girdime – negalima gerti po valgio arba negalima valgyti prieš valgį, arba negalima gerti valgio metu. Kada reikia gerti? Koks yra optimaliausias gėrimo režimas?
Geriausia gerti tarp valgymų. Nevalgiam vaikui ar suaugusiam prieš maistą nerekomenduojama gerti, nes suvalgys mažesnį maisto kiekį, greičiau atsiras sotumo, pilnumo jausmas. Priešingai, apkūniam žmogui, siekiančiam mažinti suvalgomo maisto kiekį, atsigerti visai naudinga. Siekiant sunaudoti optimalų skysčių kiekį, koreguojant įpročius pradžioje svarbu tiesiog stengtis gerti daugiau.
Nemažai žmonių atsikėlę iš karto išgeria vandens, kartais – su citrinos sultimis. Kiek tai turi prasmės? Jei tai gerai, tuomet kokį reikėtų gerti vandenį: šaltą, karštą, sūrų, saldų, parūgštintą?
Atsikėlus labai pravartu atsigerti vandens, nes po nakties organizmui trūksta skysčių. Kokį vandenį (šaltą, šiltą ir t. t.) rinktis, priklauso nuo kiekvieno žmogaus būklės. Pavyzdžiui, tiems, kuriuos vargina refliuksas, kad ir kokios naudingos citrinos būtų, jos gali paūminti šią problemą. Daugeliui tiks tiesiog kambario temperatūros vanduo.
Kaip keičiasi skysčių poreikis priklausomai nuo aktyvumo, oro temperatūros?
Visiems žinoma, jog sportuojant, karštą dieną, karščiuojant skysčių poreikis didėja. Sveikam žmogui sufleruoja atsirandantis troškulys. Jei lygintume skysčių poreikį įprastoje temperatūroje ir karštyje, skysčių poreikis padidėja maždaug litru. Sportuojant rekomenduojama kas 15 min. išgerti stiklinę vandens. Na, o karščiuojant temperatūros padidėjimas 1 laipsniu skysčių poreikį padidina bent 10 %.
Kodėl sakoma, kad jei nori valgyti, pirmiausia išgerk vandens – galbūt nori gerti, o ne valgyti?
Kaip minėjau, alkis dažnai slepia troškulį, ypač tiems, kurie nemėgsta ir nėra įpratę vartoti skysčių.
Daugiau sveikų patarimų ir receptų rasite žurnale „Verdu ir kepu“!
